Vanduo – jungiamoji šeimos sveikatos grandis (1)
Chemiko, knygų „Jo didenybė vanduo“ ir „Jonizuotas vanduo“ autoriaus Telesforo Laucevičiaus pranešimas, kurio santrauką pateikiame, perskaitytas šių metų nacionalinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“.
Daugeliui žmonių vanduo yra vienalytis skystis, kurio formulė Н2О. Tai suvokiama, kad bet kokio vandens savybės yra vienodos. Tačiau iš tikrųjų yra visai priešingai. Įvairių vandenų fiziniai ir biologiniai parametrais gali labai skirtis. Bendra išlieka tik formulė H2O. Tai ypač akivaizdu gyvosiose sistemose. Vanduo, kurį mes geriame, yra iš esmės struktūriškai pertvarkomas: vanduo gyvame organizme privalo būti elektronų donoru.
Didžioji vandens dalis yra sugeriama po visą kūną išsidėsčiusių ląstelių ir jos sudedamųjų dalių (organėlių, biologinių polimerų) paviršiaus. Savo ruožtujų funkcionavimas įmanomas tik padengtiems vandens plėvele.
Paslaptingas vanduo
Daugeliui atrodo, kad vanduo - tai nieko sudėtingo. Tačiau apie vandenį mes žinome palyginti nedaug. Štai keletas klausimų, į kuriuos šiuolaikinis mokslas negali atsakyti: kodėl vandens garai susirenka į atskirus debesis? Kodėl drėgnumas debesyje 100%, o gretimai beveik nulinis? Kodėl lašeliai plaukioja ant vandens? Jie gi turėtų susilieti su vandeniu, bet lašeliai išlieka ilgą laiką.
Į dvi menzūras su vandeniu įdėjus po elektrodą ir pajungus aukštą įtampą susidaro vandens (?!) tiltelis, kuris pakankamai ilgai išsilaiko atitraukus menzūras iki 4 cm. Kodėl?
Kodėl suspaudus žėlė, kurios sudėtyje yra 95% vandens, iš jos neišbėga vanduo?
Arba eksperimentas, kurio rezultatai visiškai netikėti: į menzūrą su vandeniu buvo pripilta mikrosferų, gerai sumaišyta ir palikta stovėti per naktį. Iš ryto drumstoje suspensijoje susiformavo skaidrus cilindras (be mikrosferų), besitęsiantis nuo viršaus iki dugno, o mikrosferos išsidėstė prie indo sienelių. Kokia paslaptinga jėga tai atliko?
Skystakristalinė vandens fazė – ketvirta vandens būsena
Vandens molekulė yra dipolis, kuriuos gali pritraukti krūvį turintis paviršius. Pagal šiuolaikinę teoriją, šis organizuotas sluoksnis dėl šiluminio Brauno judėjimo poveikio neviršija 2-3 vandens molekulių.
Tačiau jau praeitame šimtmetyje buvo atlikti tyrimai, kurie rodė, kad organizuotas vandens molekulių sluoksnis apima ne du tris sluoksnius, o keletą milijonų sluoksnių.
Šiuolaikiniai tyrimai su įvairiais geliais, polimerais, biologiniais objektais taipatvirtino. Šis sluoksnis įvardintas kaip išstūmimo zona (IZ).
Panaudojus įvairius metodus (branduolių magnetinio rezonanso, infraraudonųjų spindulių, elektrinio potencialo matavimą, poliarizacinę mikroskopiją ir kt.) buvo nustatyta, kad IZ vandens sluoksnio fizinės savybės skiriasi nuo likusio vandens savybių: didesnė šviesos sugertis, molekulių judėjimas labiau suvaržytas, jų išdėstymas labiau orientuotas, molekulės labiau stabilios, turi neigiamą krūvį. Visa tai būdinga kristalų savybėms. Apibendrinant galima teigti, kad IZ sluoksnio skirtumai sąlygojami skystakristalinės struktūros.
Ar galime tai įvardinti kaip ketvirtą vandens būseną? Jau 1912 m fizikas W. Hardy paskelbė, kad yra ketvirta vandens būsena. 1949 metais paskelbtame J. Henikerio straipsnyje pateikiama gausybė duomenų apie įvairių skysčių sąlyčių paviršių savybes ir per 100 nuorodų į atliktus tyrimus, patvirtinančius, kad šie skysčiai turi organizuotą maždaug 200 mikronų gylio struktūrą.
Kaip IZ skystakristalinė struktūra veikia įvairius reiškinius?
Viena iš kristalo savybių – jų augimas arba epitaksija. IZ sluoksnių formavimąsi ir augimą nuo sąlyčio su paviršiumi ribos galima įvardinti kaip epitaksiją. Todėl ir vanduo neišbėga iš gelio, nes jo ertmės užpildytos ne šiaip sau vandeniu, o skystu kristalu.
Kristalizuoto vandens sluoksnis susidaro ir oro bei vandens sandūroje. Todėl ir žymiai sunkesni daiktai neskęsta vandenyje, nes juos išlaiko daugybė struktūrizuotų sluoksnių.
Vandens lašeliai paviršiuje išsilaiko iki 10 sek., nes lašelį gaubia IZ apvalkalėlis. Lašas susijungs su vandeniu, kai apvalkalėlis bus pažeistas.
Vandens tiltelio tvirtumą užtikrina vandens kristalinė struktūra.
Precedentas – ledo struktūra
Tikėtina, kad IZ struktūra turėtų būti artima mokslui žinomai vandens struktūrai. Proceso vyksmo schema atrodytų taip: tiriama medžiaga ribojasi su vandeniu, o gretimai formuojasi daugybė IZ sluoksnių. Šešiakampė tokio sluoksnio struktūra, primenanti bičių korius, yra labai panaši į ledo struktūrinius elementus.
Kaip formuojasi ledas? Pašalinus iš ledo struktūros protonus, gautume IZ. Taigi potekstė yra ta, kad pirmiausia turi susidaryti IZ, į kurią įsiskverbus protonams, susiformuoja ledas. Vykstant atvirkštiniam procesui, ledo tirpimui, gausime IZ. Tai ne kas kita, kaip tirpsmo vanduo.
Įtaka biologiniams procesams
Elektroneigiamumo gradacija
Kaip žinome, ląstelėse yra daug baltyminių struktūrų, kurių kiekviena yra apgaubta IZ sluoksniu. Taigi ląstelės didžia dalimi yra užpildytos neigiamą krūvį turinčiu IZ vandeniu. Todėl ir ląstelėje yra neigiamas krūvis.
Atlikti tyrimai (prof. Šabchazovas) parodė, kad ląstelių sudedamosios dalys turi elektroneigiamumo gradaciją, o tai tiksliai apibūdina žmogaus biologinį amžių. Pastoviai papildant organizmą neigiamais krūviais, atsistato reikiama elektroneigiamumo gradacija.
Pasak amerikiečių mokslininko J. Polako, silpnai funkcionuojančio organo priežastis pirmiausia sietina su neigiamo krūvio ląstelėse sumažėjimu. Todėl pirmaeilis uždavinys - atkurti neigiamą krūvį. Tam gali padėti atitinkama mityba, tirpsmo, jonizuoto šarminio vandens gėrimas, įžeminimo technologijos panaudojimas.
Galima tvirtinti, kad neigiamo krūvio išlaikymas - esminis sveikatos požymis. Visiems žinoma apie antioksidantus, jų teikiamą naudą, apsaugant nuo elektronų praradimo. Kitaip sakant, antioksidantai padeda išlaikyti neigiamą krūvį ir taip gerina sveikatą.
IZ įtaka anestetikams
Ląstelei atlikus jai skirtą veiksmą IZ neigiamą krūvį turintis vanduo virsta į neutralų, o po to vėl grįžta į neigiamą krūvį turintį vandenį.
Anestetikų pojūčių eliminavimo poveikis pasireiškia gebėjimu pašalinti krūvių poveikį, ir nervai arba smegenys nebegali priimti signalų.
Kapiliarinės kraujotakos gerinimas
Mes turime labai daug kapiliarų, ypač išsidėsčiusių odos paviršiuje. Labai tikėtina, kad dalis sugeriamos šviesos energijos stiprina IZ susidarymą, suteikiant papildomos energijos kapiliarinės kraujotakos vyksmui.
Vanduo – jungiamoji šeimos sveikatos grandis
Suvokus vandens svarbą, kiekvienoje šeimoje visi šeimos nariai turėtų vartoti tinkamos kokybės vandenį, maisto produktus, kuriuose, kaip žinoma, vanduo sudaro nemažą dalį. Tai turėtų tapti sąmoningu gyvenimo būdu, kurį išlaikyti stengtųsi kiekvienas šeimos narys.
Jei žvelgtume į valstybę, kaip į didelę šeimą, tai šis tikslas Sveikatos apsaugos ministerijai turėtų tapti kertiniu, skatinančiu ligų prevenciją.
Išvados ir pasiūlymai
1. Vanduo ne tik dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos reakcijose, tačiau, priklausomai nuo struktūrinės būklės, ir nulemia šių procesų sėkmingą vyksmą.
2. Sveikatos apsaugos ministerijai:
2.1 numatyti kompleksines priemones (panaudojant ir visuomeninį transliuotoją!), užtikrinančias visapusiškos informacijos apie vandens svarbą sklaidą visuomenei, ypač moksleivijai;
2.2 įpareigoti įvairių nealkoholinių gėrimų, fasuoto vandens gamintojus savo produkcijos etiketėse papildomai nurodyti išleidžiamų gėrimų pH, oksidacinį-redukcinį potencialą, o kofeino (ar jo pakaitalo), cukraus (ar jo pakaitalo) kiekius etiketėse paryškinti. Visuomenei pateikti informaciją apie šių rodiklių poveikį žmogaus sveikatai.
Naudota literatūra
1. Dina Aschbach „Ionisiertes Wasser“, CO/MED VerlagsgesellschaftmbH, Hochheim, 2010
2. Herman Aihara - "Acid & Alkaline", George Ohsawa Macrobiotic Foundation, Oroville, CA, 1986.
3. Karl Heinz Asenbaum, Dipl. Ing. Dietmar Ferger, Dr. med. Walter Irlacher - "Trink Dich Basich" LIBRION Verlag, Auflage 2008. ISBN: 978-3-9810897-2-1
4. F. Batmanghelidj „Jūsų kūnas šaukiasi vandens“, Obuolys, 2008.
5. Alexia Carrell - "Man, The Unknown", Harper, New York, 1935.
6. European Journal of Nutrition, Vol. 40, Number 5 (2001). ©Steinkopff Verlag 2001.
7. Walter Irlacher, Karl H. Asenbaum „Service – Handbuch Mensch“, Euromultimedia Verlag, 2006.
8. Journal of Gerontology: BIOLOGICAL SCIENCES, 1996, Vol. 51A. No. 1, B91-B99.
9. Klyuzhin, IS, Ienna, F, Roeder B, Wexler, A and Pollack GH: Persisting Water Droplets on Water Surfaces (2010):J. Phys Chem B 114:14020–14027.
10. Telesforas Laucevičius „Jonizuotas vanduo“, UAB „Media Incognito“, 2010
11. Telesforas Laucevičius „Jonizuotas vanduo“, UAB „Media Incognito“, 2012
12. Gerald H. Pollack. „Cells, Gels and the Engines of Life“. ISBN-10:0962689521, Ebner and Sons Publishers 3714 48 Avenue NE Seattle Washington 98105, March 10, 2001
13. Pollack, Gerald H., PhD. The Fourth Phase of Water, Beyond Solid, Liquid, and Vapor. Seattle. Ebner and Sons. Publishers. 2013. Print.
14. Прилуцкий В.И., Бахир В.М „Электрохимически активированная вода:
аномальные свойства, механизм биологического действия“, Москва, 1997.
15. S. Shirahata. S. Kabayama, M. Nakano, T. Miura, K. Kusumoto, M. Gotoh, H. Hayashi, K. Otsuoo, S. Morisawa and Y. Katakura “Electrolyzed-reduced water scavenges active oxygen species and protects DNA from oxidative damage". Biochem. Biophys. Res. Commun. 234 (1997)269-274)
16. By Sanetaka Shirahata "Advanced Functional Foods and Water for Prevention of Diseases" research was presented at the Japanese Asssociation for Animal Cell
Technology (JAACT) - 2000 FUKUOKA Symposium 4
17. Y. M Sano - "About the Ionized Water", Korea Applied Science Research Center For Water, Seoul, Korea, 1989.
18. Norbert Treutwein „Rūgščių perteklius organizme“, Algarvė, 2007.
19. Vydūnas. „Sveikata, jaunumas, grožė“. UAB “Leidykla Farmacija”, Kaunas, 1991 2
20. Sang Whang - "Reverse aging", JSP Publishing Miami, FL, 2006.
21. 14. Zheng J-M and Pollack GH (2003): Long range forces extending from polymer surfaces. Phys Rev E.: 68: 031408.
22. Zheng et al., Advances in Colloid and Interface Science, 127; 19-27, 2006
Susiję straipsniai
