Vandens gerinimas buityje: būtinybė ar žinių trūkumas?

Tokia visuomenei labai aktualia tema vasario mėn. 2 d. Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos vyko seminaras. Pranešimus skaitė Lietuvos geologijos tarnybos, UAB „Vilniaus hidrogeologija“, UAB „Vandens tyrimai“, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

 Seminaro pranešimais buvo siekiama supažindinti dalyvius su Lietuvos požeminio vandens išteklių chemine sudėtimi, informuoti visuomenę apie viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir aptarti problemas, su kuriomis susiduriama naudojant vandens gerinimo filtrus buityje.

 Lietuvoje gėrimui naudojamas išimtinai požeminis vanduo. Jo kokybė yra pakankamai gera, jame retai aptinkama toksinių cheminių junginių. Bet pagrindinė viešai tiekiamo geriamojo vandens problema – padidėję gamtinės kilmės geležies junginių kiekiai ir šiaurės vakarų Lietuvos vandeninguosiuose sluoksniuose aptinkami žmogaus sveikatai pavojingi ir didesni fluoro ir boro kiekiai. Kai kuriuose šalies regionuose geologinės sąlygos lemia, kad geriamajame vandenyje didoki sulfato ir chlorido kiekiai, nors ir nekenksmingi žmogaus sveikatai, bet vandeniui suteikiantys nemalonų skonį.

 Jeigu viešojo vandens tiekimo įmonės sprendžia šias problemas modernizuodamos vandentiekį, įrengiant vandens gerinimo įrenginius, tai individualus geriamojo vandens vartotojas, dažnai dėl žinių trūkumo, pasikliauja įvairius vandens filtrus įsirengti siūlančiais „specialistais“. Todėl, prieš priimant pasiūlymą įrengti vandens gerinimo įrenginį, patartina žinoti – ar jis tikrai yra reikalingas ir ar vandenyje yra kenksmingų cheminių medžiagų, kurias būtina pašalinti. Tam būtinai reikia nepagailėti keleto dešimčių litų ir atlikti vandens cheminį tyrimą. Jeigu vandenyje daug geležies ir mangano, tai matome iš būdingų nuosėdų kriauklėje ar vonioje, o jų pašalinimui skirti filtrai yra gera išeitis. Kai vandenyje daug kalcio ar magnio junginių – vanduo yra kietas, tai rodo ant virdulio sienelių nusėdusios apnašos. Vandenyje esantys nitratai skonio ir kvapo nekeičia.

 Daugelis vandenį gerinančių filtrų gerokai pakeičia gamtinio vandens cheminę sudėtį. Todėl renkantis filtrus pravartu žinoti, kad labai suminkštinus gamtoje esantį vandenį, jame esantys kalcio, magnio, kalio jonai, kurie būtini žmogui, yra pakeičiami mažai naudingu natriu. Nors vanduo pasidaro labai minkštas, jis praktiškai virsta techniniu vandeniu. Toks vanduo tinkamas skalbyklėms, vandens šildymo sistemoms užpildyti, bet visai nėra priimtinas maisto gamybai. Jungtinės Karalystės mokslininkai, atlikę vandens tyrimus 253 miestuose, nustatė, kad minkšto geriamojo vandens paplitimo regionuose mirties atvejų nuo širdies ligų yra 10–15% daugiau, nei kietą vandenį vartojančiuose regionuose (https://www.healthywater.com/info.html). Manoma, kad padidintas natrio kiekis geriamajame vandenyje gali  padidinti kraujo spaudimą.

 Žmogui yra būtinas tam tikras mineralinių medžiagų kiekis, kurį jis privalo gauti su maistu ir gerdamas vandenį. Dažnai yra siūlomi vandens filtrai veikiantys atvirkštinės osmozės principu. Tokiais įrenginiais filtruotas vanduo tampa demineralizuotas, jame mineralinių medžiagų yra itin mažai. Tokio vandens vartojimas gali „išplauti“ iš mūsų organizmo būtinas medžiagas. Nuolatinis tokio vandens vartojimas gali net perskirstyti organizmo mineralinių medžiagų ir skysčių dislokaciją, turėti poveikį sveikatai. Atlikti tyrimai 100 didžiausių Amerikos miestų leidžia daryti prielaidą, kad gyventojai, vartojantys vidutiniškai mineralinių medžiagų turinį kietą vandenį (apytiksliai 300 mg/l) nuo vėžinių susirgimų miršta 10–25% rečiau.

 Reikia paminėti, kad per visus filtrus, juos tinkamai naudojant, perfiltruotas vanduo atitinka Lietuvos geriamojo vandens standartą. Tačiau tai tik viena medalio pusė, nes standartas nusako viršutines cheminių medžiagų koncentracijas geriamajame vandenyje. Tačiau praktika rodo, kad siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, nepakanka reglamentuoti tik leidžiamas didžiausias koncentracijas, bet būtina (ir tai padaryta Olandijoje, Lenkijoje Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje) nustatyti ir žemiausias leistinas koncentracijas tam tikroms medžiagoms ar vandens kokybės rodikliams.

 Daugelis rinkoje siūlomų vandens gerinimo filtrų, naudojamų pagal paskirtį gali būti naudingi. Tačiau, prieš priimant sprendimą įsirengti vandens filtrą savo namuose, reikėtų sau pateikti klausimą: ar jis pagerins ar suprastins geriamąjį vandenį?

Kęstutis Kadūnas,

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas