Vaistininkas: pirmi skrandžio vėžio simptomai gali būti sunkiai pastebimi

Maždaug milijonas žmonių kasmet išgirsta skrandžio vėžio diagnozę, tai – penkta dažniausia onkologinė liga pasaulyje. Pasak vaistininko Sauliaus Morkūno, nors paveldimumo faktorius gerokai didina riziką susirgti, nemaža rizikos dalis gali būti nulemiama pačių pacientų ir jų gyvenimo būdo. Vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime rašoma, kaip sumažinti skrandžio vėžio grėsmę ir atpažinti pirmuosius įspėjamuosius ženklus. 

Pirmieji signalai, kad kažkas ne taip

Anot vaistininko, ligos pradžioje pacientai įprastai nesiskundžia jokiais išskirtiniais simptomais. Pastarieji būna tokie nežymūs, kad daugelis jų tiesiog nepastebi arba sieja su kasdieniais virškinimo sutrikimais, todėl dažniausiai skrandžio vėžys diagnozuojamas jau vėlyvose stadijose, kada pasveikti yra sunkiau.

„Ankstyvi skrandžio vėžio simptomai dažniausiai primena įprastus virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, apetito pokyčiai, nevirškinimo jausmas, rėmuo, spaudimo ar sunkumo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje. Vienas iš pirmųjų ženklų taip pat yra neįprastai greitas sotumo jausmas. Žmogus gali pasijusti sotus vos po kelių kąsnių, lyg skrandis prisipildytų akimirksniu“, – aiškina S. Morkūnas.

Anot vaistininko, nors virškinimo sutrikimai visuomenėje yra dažni, reikėtų susirūpinti, jei pilvo skausmas, pykinimas, rėmuo ar pilnumo jausmas kartojasi kasdien, tęsiasi keletą savaičių ir nemažėja, nepaisant mitybos pokyčių ar vartojant įprastus, atitinkamiems negalavimams sumažinti skirtus vaistus.

„Gydytojo kabinete apsilankyti itin svarbu, jei lydi ryškus apetito praradimas ir nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis, vemiama ar tuštinamasi krauju“, – pabrėžia vaistininkas.

Kas didina susirgimo riziką?

Statistika rodo, kad vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau nei moterys. Manoma, kad tam įtakos turi tiek biologiniai ir hormoniniai skirtumai, tiek tam tikri elgsenos veiksniai. Pavyzdžiui, vien rūkymas skrandžio vėžio riziką padidina bene du kartus, o perteklinis alkoholio vartojimas taip pat siejamas su onkologinėmis ligomis.

Didesnę skrandžio vėžio riziką turi tie, kurie gausiai vartoja perdirbtos mėsos, visiškai nevartoja vaisių bei daržovių, nekontroliuoja turimų virškinimo sistemos ligų, tokių kaip įvairios infekcijos, skrandžio uždegimas, rūgštingumas, opos. Didžiausias sergamumas pasireiškia 60–75 metų amžiaus grupėje.

Pasak vaistininko, dar vienas svarbus rizikos veiksnys – ilgalaikis skrandžio gleivinės pažeidimas, sukeltas tam tikrų sveikatos būklių, pavyzdžiui, H. pylori bakterijos. S. Morkūnas pabrėžia, jog visų pirma, ši bakterija gali sukelti ilgalaikį skrandžio gleivinės uždegimą, atrofinį gastritą, taip pat daryti įtaką imuninei sistemai.

„Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad H. pylori yra atsakinga už maždaug 70–80 proc. skrandžio vėžio atvejų, todėl buvo Pasaulio sveikatos organizacijos buvo paskelbta kaip kancerogenas. Negana to, ši bakterija siejama ir su kitomis onkologinėmis ligomis“, – vardija S. Morkūnas.

Jis primena, kad skrandžio vėžio rizika taip pat gali būti susijusi ir su šeimos ligos istorija. Jei artimas giminaitis sirgo šia liga, rizika yra natūraliai didesnė.

Ar įmanoma išvengti?

Vaistininkas S. Morkūnas pabrėžia, kad įtariant skrandžio vėžį svarbiausia viena taisyklė – kuo anksčiau jį aptikti ir pradėti gydymą. Kuo vėlesnėse stadijose liga diagnozuojama, tuo mažesnė pasveikimo ir išgyvenamumo tikimybė.

„Sveikiems žmonėms, nejaučiantiems jokių nusiskundimų, profilaktiniai skrandžio vėžio tyrimai dažniausiai nėra būtini. Tačiau jei žmogus turi ilgalaikių skrandžio problemų, kenčia nuo stipraus rėmens, yra turėjęs H. pylori infekciją arba šeimoje pasitaikė skrandžio vėžio atvejų, gydytojai gali rekomenduoti endoskopiją ar kitus tyrimus“, – sako vaistininkas.

Jis taip pat pabrėžia, jog nors kai kurių gyvenimo veiksnių pakeisti negalime, galime gerokai sumažinti riziką patys elgdamiesi teisingai. S. Morkūnas paaiškina, jog šalia žalingų įpročių atsisakymo, kasdienio fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos, labai svarbu užtikrinti, jog organizmas gautų pakankamai vitaminų A, C, E, padedančių kovoti su oksidaciniu stresu, taip pat vitamino D, mineralo seleno.

„Tai, kaip rūpinamės savo sveikata dabar, bus labai svarbu ateityje. Stenkimės išlaikyti sveiką gyvenimo būdą, užtikrinkime, kad organizmas gautų visas jam reikalingas medžiagas, skirkime laiko sportui, pakankamai ilsėkimės ir stebėkime savo savijautą“, – priduria S. Morkūnas.