„Pasigavau skrandžio gripą“ ar „ne tą suvalgiau“?

Suvalgius sugedusių ar netinkamai apdorotų maisto produktų, greičiausiai jau po poros valandų ims skaudėti pilvą ir pykinti. Tačiau šie simptomai ne visada reiškia apsinuodijimą maistu, kartais jie gali įspėti apie virusinės kilmės žarnyno infekciją. Kaip atskirti šias dvi dažnai painiojamas būkles, kada geriausia gydytis namuose, o kada vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, pasakoja Panevėžio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė. 

„Žmonės neretai painioja šias dvi ligas, konsultacijose dažnai tenka išgirsti frazes: „pasigavau skrandžio gripą“ ar „kažką ne to suvalgiau“. Dėl to svarbu nepulti iškart malšinti simptomų, o pirmiausia suprasti jų kilmę. Tai padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir išvengti pakartotinių užsikrėtimų ar galimų komplikacijų ateityje“, – dalinasi šeimos gydytoja.

Ligą gali išduoti ir simptomų pasireiškimo laikas

Apsinuodijimas maistu dažniausiai prasideda greitai – simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms valandoms nuo netinkamo maisto vartojimo. Žmogų ima pykinti, jis vemia, viduriuoja, jaučia pilvo skausmus. Taip pat gali pakilti temperatūra, atsirasti šaltkrėtis, galvos skausmas ar stiprus silpnumas. Tokie požymiai dažnai susiję su nekokybiškais, tinkamai termiškai neapdorotais ar pasenusiais maisto produktais.

„Virusinės žarnyno infekcijos, tokios kaip norovirusas, rotavirusas ar adenovirusas, turi ilgesnį inkubacinį periodą, todėl simptomai išryškėja tik praėjus parai ar net kelioms dienoms nuo buvusio kontakto su sergančiuoju ar užkrėstu paviršiumi, vandeniu ar maistu. Dėl šios priežastis pirmasis žingsnis vertinant paciento būklę yra kruopštus aplinkybių įvertinimas: ką žmogus valgė, su kuo bendravo, kokioje aplinkoje dirba ir ar šeimoje yra daugiau sergančiųjų“, – pasakoja D. Čiūdarienė.

Nors dažnai ligos priežastį galima įtarti vien iš detaliai surinktos anamnezės, neatlikus laboratorinių tyrimų, visgi tais atvejais, kai simptomai užsitęsia arba tampa sunkūs, į pagalbą gali būti pasitelkiami virusologiniai tyrimai, tokie kaip greitojo antigeno testai ar molekuliniai PGR tyrimai.

Didžiausią pavojų kelia organizmo dehidratacija

Nepaisant to, kad apsinuodijimo maistu ir virusinės kilmės žarnyno infekcijos simptomai panašūs, jų kilmė nulemia tiek ligos trukmę, tiek galimas komplikacijas. Jei būklė nėra sunki, tiek apsinuodijimas, tiek virusas dažniausiai praeina per dvi ar tris paras. Tačiau tais atvejais, kai žmogui sunku vartoti skysčius, jį vargina itin didelis silpnumas, mieguistumas ir vangumas, ypač vaikams, svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

„Nedelsti verta ir tada, kai išmatose atsiranda gleivių ar kraujo, o simptomai nepraeina per tris paras. Abiem atvejais didžiausia rizika yra organizmo dehidratacija ir su tuo susijusi intoksikacija, kuri gali ženkliai pabloginti paciento savijautą“, – teigia šeimos gydytoja.

Virusinės kilmės žarnyno infekcijos ir apsinuodijimo maistu gydymo principai iš esmės yra panašūs. Pirmasis žingsnis – skysčių ir elektrolitų balanso atstatymas. Geriausia gerti vandenį, elektrolitų tirpalus, taip pat ramunėlių ar kmynų arbatą. Ne mažiau svarbus ir poilsis bei lengva, skrandį tausojanti dieta ūmiu ligos periodu. Prireikus, šeimos gydytojas gali skirti viduriavimą ar pykinimą mažinančių vaistų, taip pat probiotikų. Jeigu žarnyno virusu serga keli šeimos nariai, labai svarbu laikytis higienos – dažnai plauti rankas, nesinaudoti tais pačiais indais ir įrankiais, reguliariai vėdinti namų patalpas.

Kaip padėti sau pasveikti?

Šeimos gydytoja pastebi, kad gijimo procesą dažnai apsunkina pats pacientas, kai dėl prastos savijautos vartoja per mažai skysčių, nesilaiko mitybos režimo, o tai trukdo organizmui greičiau pasveikti.

„Toks elgesys ypač dažnas pirmosiomis dienomis, kai simptomai būna intensyviausi. O būtent tada svarbiausia kuo daugiau ilsėtis, rinktis skrandžiui lengvą maistą, vengti riebių ar saldžių produktų, kurie gali dar labiau dirginti virškinimo sistemą“, – sako šeimos gydytoja D. Čiūdarienė.

Siekiant išvengti žarnyno infekcijų, pravartu vartoti šviežią, tinkamai apdorotą maistą, vengti kontaktų su sergančiaisiais, reguliariai plauti rankas ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius. Stiprinti imunitetą padeda ir darbo bei poilsio režimo laikymasis, laikas gryname ore bei reguliarus judėjimas.