Gastritas: ką svarbu žinoti apie skrandžio uždegimą

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir netinkami mitybos įpročiai vis dažniau atsiliepia virškinimo sistemos sveikatai. Viena dažniausių, tačiau neretai netrumpai ignoruojamų problemų – gastritas, galintis ilgą laiką vystytis beveik nepastebimai. Šis skrandžio gleivinės uždegimas paliečia įvairaus amžiaus žmones ir, negydomas laiku, gali sukelti rimtų pasekmių. Plačiau apie tai pasakoja BIOFIRST klinikos, esančios Kaune, gydytoja gastroenterologė doc. dr. Sigita Gelman. 

Gastritas ir jo atsiradimo priežastys

Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas, kuris atsiranda, kai yra pažeidžiama natūrali skrandžio apsauga nuo agresyvių skrandžio sulčių. Normaliomis sąlygomis gleivinė saugo skrandį nuo agresyvios virškinimo aplinkos, tačiau veikiant dirgikliams ši apsauga susilpnėja. Tuomet skrandžio rūgštis ir skrandžio sultyse esantys virškinimo fermentai pradeda dirginti audinius, kyla uždegimas ir pasireiškia skausmas bei virškinimo sutrikimo simptomai. Pasak gastroenterologės doc. dr. Sigitos Gelman, gastritas gali išsivystyti staiga, po stipraus, pavyzdžiui, apsinuodijus maistu, alkoholio ar vaistų poveikio, arba formuotis lėtai, žmogui net neįtariant apie skrandyje vykstančius uždegiminius procesus.

Pagrindiniai gastrito simptomai

„Gastrito simptomai dažnai būna neaiškūs ir nespecifiniai, todėl liga neretai ilgą laiką lieka nepastebėta. Dažniausias požymis – skausmas ar deginimo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje, vadinamojoje „duobutėje“, kuris gali sustiprėti tiek pavalgius, tiek ilgesnį laiką nevalgius. Kai kuriems žmonėms skausmas būna bukas ir nuolatinis, kitiems – aštresnis, pasireiškiantis priepuoliais. Dažnai juntamas ir pykinimas, kartais lydimas vėmimo, taip pat varginantis pilnumo jausmas, atsirandantis net po nedidelio maisto kiekio. Ne rečiau pasitaiko rėmuo, rūgštaus ar kartaus skonio pojūtis burnoje, padažnėjęs noras atsirūgti“, – įžvalgomis dalijasi gydytoja gastroenterologė.

Dėl nuolatinio diskomforto gali sumažėti apetitas, o kai kuriais atvejais ir svoris. Vis dėlto daliai žmonių simptomai būna tokie nestiprūs ar nepastovūs, kad jie juos priskiria stresui, netinkamam maistui ar laikiniems negalavimams ir nesikreipia į gydytoją, nors už šių požymių gali slypėti besivystantys skrandžio gleivinės pakitimai.

Ūminis ir lėtinis gastritas

Anot gastroenterologės S. Gelman, ūminis gastritas prasideda staiga ir dažniausiai kyla dėl trumpalaikio, bet intensyvaus skrandžio dirginimo. Simptomai atsiranda greitai ir dažnai būna ryškūs – deginimo pojūtis, stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas ar net vėmimas. Nors tokia būsena kelia didelį diskomfortą, tinkamai gydant ūminį gastritą simptomai praeina gana greitai.

„Lėtinis gastritas, priešingai, vystosi pamažu – jo eiga dažnai lieka nepastebėta. Šiuo atveju skrandžio gleivinė nuolat patiria silpną, bet nuolatinį dirginimą, todėl uždegimas tampa tęstiniu procesu. Liga progresuoja tyliai, nesukeldama ryškių skundų, tačiau ilgainiui atsiranda struktūriniai gleivinės pakitimai, daliai pacientų formuojasi erozijos, opos ir didėja komplikacijų rizika, todėl lėtinis gastritas reikalauja ne tik medikamentinio gydymo, bet ir gyvenimo būdo korekcijų“, – pasakoja medikė.

Dažniausios lėtinio gastrito priežastys yra Helicobacter pylori infekcija bei Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. Taip pat skrandį pažeisti gali kiti vaistai, kaip aspirinas, chemoterapiniai vaistai, tam tikri antibiotikai. Yra ir retų gastrito formų – kaip autoimuninis gastritas, eozinofilinis gastritas.

Helicobacter pylori bakterija

Gastroenterologės Gelman teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių gastrito išsivystymą, yra H. pylori bakterija. Ji gali daugelį metų gyventi skrandyje nesukeldama ryškių simptomų, tačiau nuolat veikdama skrandžio gleivinę palaipsniui ją dirgina ir silpnina. Ši bakterija prisitaikiusi prie rūgščios skrandžio aplinkos, todėl geba išlikti ten, kur dauguma kitų mikroorganizmų neišgyventų.

Ilgainiui toks nuolatinis gleivinės dirginimas sukelia lėtinį uždegimą, kuris gali lemti gleivinės pažeidimus, opų formavimąsi ir padidinti skrandžio vėžio riziką. Dėl šios priežasties H. pylori laikoma viena pagrindinių lėtinio gastrito vystymosi grandžių, o jos nustatymas ir gydymas – svarbia skrandžio sveikatos apsaugos dalimi.

Ištyrimo metodai

Vienu reikšmingiausių šiuolaikinės gastroenterologijos pasiekimų laikomas ureazės kvėpavimo testas, leidžiantis itin tiksliai nustatyti H. pylori bakteriją – dažną lėtinio gastrito ir skrandžio opų priežastį. Šis tyrimas yra paprastas, neinvazinis ir visiškai saugus pacientui, todėl plačiai taikomas kaip patogus būdas patikrinti infekciją be skausmo ar diskomforto.

Gydytoja gastroenterologė pasakoja, kad testo veikimo principas grindžiamas bakterijos gaminamu fermentu ureaze, kuris skaido specialią per burną suvartotą medžiagą ir išskiria anglies dioksidą. Šis CO₂ aptinkamas paciento iškvėptame ore, o rezultatai leidžia gydytojui jau po keliolikos minučių patikimai nustatyti, ar skrandyje yra H. pylori infekcija. Be to, šis testas ypač naudingas vertinant gydymo efektyvumą – juo galima patikrinti, ar po antibiotikų kurso H. pylori buvo sėkmingai panaikinta.

„Nors ureazės kvėpavimo testas suteikia vertingos informacijos apie H. pylori infekcijos buvimą, gastrito diagnostika neapsiriboja vien šiuo tyrimu. Gastrito diagnozei nustatyti būtinas endoskopinis skrandžio tyrimas su skrandžio audinio biopsioja. Siekiant išsamiai įvertinti ligą, gydytojas atsižvelgia į paciento nusiskundimus ir atlieka endoskopinę skrandžio apžiūrą. Gastroskopijos metu galima tiesiogiai įvertinti gleivinės būklę, nustatyti uždegimą, opas ar kitus struktūrinius pakitimus, kurie dažnai neatskleidžiami atliekant tik laboratorinius tyrimus.

Tik suderinus klinikinius simptomus, endoskopinius radinius ir ureazės kvėpavimo testo rezultatus, galima parinkti optimalų gydymą, užtikrinantį skrandžio atsistatymą ir ilgalaikę jo sveikatą“, – medicininėmis įžvalgomis dalijasi gastroenterologė doc. dr. S. Gelman, teikianti gastroenterologo konsultacijas Kaune, BIOFIRST klinikoje.

Stresas, netinkama mityba ir gastrito rizika

Greitas gyvenimo tempas, lėtinis stresas ir netinkama mityba neretai prisideda prieš virškinamojo trakto sutrikimų vystymosi. Lėtinis stresas keičia skrandžio veiklą – padidėja rūgšties gamyba, silpnėja gleivinės apsaugos mechanizmai, todėl skrandis tampa jautresnis ir lengviau pažeidžiamas.

Nereguliarus valgymas taip pat blogina situaciją: ilgos pertraukos tarp valgių arba sunkesnis maistas vėlai vakare papildomai apkrauna skrandį, o greitasis, riebus, aštrus ar rūgštus maistas nuolat dirgina gleivinę, prisidėdamas prie uždegimo vystymosi.

Kaip teigia gydytoja gastroenterologė, stresas ir netinkama mityba „tyliai“ prisideda prieš skrandžio gleivinės pažeidimo, paskatina pasireikšti simptomus – žmogus gali ilgai jausti tik nedidelį diskomfortą, nežinodamas, kad skrandyje jau vyksta uždegiminiai procesai. Dėl to subalansuota mityba, reguliariai valgant ir vengiant ilgų pertraukų, kartu su streso valdymu, yra viena svarbiausių priemonių skrandžio sveikatai išsaugoti.

Sergant gastritu, pasak gydytojos S. Gelman, rekomenduojama rinktis lengvai virškinamus, švelnius patiekalus, kurie nedirgina gleivinės ir neskatina papildomos rūgšties gamybos. Tinkamiausi pasirinkimai – virtos arba garintos daržovės, košės, liesa mėsa ar žuvis, taip pat švelnūs vaisiai, pavyzdžiui, bananai ar kepti obuoliai. Visgi maisto produktus reikėtų stengtis atsirinkti individualiai, kadangi net ir kai kurie sveiki produktai tam tikriems pacientams gali paskatinti simptomus.

Vaistai gastrito gydymui

Gastrito gydymui dažniausiai skiriami vaistai, kurie mažina skrandžio rūgšties gamybą ir saugo pažeistą gleivinę. Dažniausiai tai protonų siurblio inhibitoriai arba H2 receptorių blokatoriai – jie ne tik malšina skausmą ir deginimą, bet ir padeda atstatyti gleivinę. Tinkamai parinkti vaistai gali greitai sumažinti uždegimą ir pagerinti savijautą (kartais jaučiamas pagerėjimas net po kelių dienų nuo gydymo pradžios).

„Jeigu nustatoma H. pylori infekcija, skiriamas antibiotikų kursas, kuris derinamas su rūgštį mažinančiais vaistais. Toks derinys ne tik stabdo uždegimą, bet ir šalina pagrindinę ligos priežastį. Labai svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų – netinkamas gydymas gali lemti bakterijos atsparumą ir ligos pasikartojimą“, – teigia gyd. gastroenterologė.

Vis dėlto vaistai – tik dalis sprendimo. Jei nesirūpinama gyvenimo būdo pokyčiais, simptomai gali greitai sugrįžti. Netinkama mityba, nuolatinis stresas ar per didelis alkoholio vartojimas gali iš naujo dirginti skrandį. Todėl sėkmingas gydymas visuomet derinamas su sveikatai palankesniais įpročiais.

Negydomo gastrito komplikacijos

Negydomas gastritas gali ilgainiui progresuoti ir sukelti rimtų, kartais net pavojingų pasekmių. Viena dažniausių komplikacijų – skrandžio opa, kai gleivinės pažeidimas tampa toks stiprus, kad atsiranda žaizda, galinti kraujuoti ar sukelti stiprų skausmą. Be to, ilgalaikis uždegimas gali sukelti kraujavimą iš skrandžio sienelės, o tai pasireiškia silpnumu ar net pavojingu kraujo netekimu.

„Progresuojant lėtiniam gastritui vystosi skrandžio gleivinė atrofija, pakinta ląstelės, vystosi metaplazija ir displazija. Tai didina skrandžio vėžio riziką. Dėl šių priežasčių gastritas nėra paprastas skausmas, kurį galima ignoruoti – tai liga, kuri reikalauja dėmesio, tinkamo gydymo ir gyvenimo būdo korekcijų“, – pabrėžia gastroenterologė Sigita Gelman.

Gydytoja pabrėžia, kad gastritas dažnai vystosi nepastebimai, tačiau laiku nustatytas ir tinkamai gydomas jis dažniausiai suvaldomas sėkmingai. Vis dėlto vien vaistų nepakanka – ilgalaikei gerai savijautai būtini ir kasdieniai įpročiai: subalansuota mityba, reguliarus valgymo režimas, streso kontrolė bei atsakingas vaistų vartojimas.

Specialistė taip pat primena, kad ignoruojami simptomai gali turėti rimtų pasekmių – užsitęsęs uždegimas didina opų ar kitų sunkių skrandžio ligų riziką, todėl svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus ir pajutus bet kokį diskomfortą laiku kreiptis į gastroenterologą.