Ibuprofeno, paracetamolio ir aspirino vartojimo skirtumai

Vaistų nuo skausmo galima rasti bene kiekvienų namų vaistinėlėje, juk dažnas susiduria su galvos, raumenų, danties, sąnarių ar kitais skausmais, o ir peršalimo sezonas dar nežada trauktis. Tačiau ar tikrai žinome, kaip tinkamai vartoti šiuos vaistus? 

Anot vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai cituojamo vaistininko Sauliaus Morkūno, klaidų vaistų nuo skausmo ar karščiavimo vartojime daro dažnas – vėliau pacientams tenka susidurti su nemaloniais simptomais ar padidėjusiomis pavojingų sveikatos būklių rizikomis. Tad kokių taisyklių turėtume laikytis?

Vaistininkas paaiškina, kad dažniausiai vaistuose nuo skausmo naudojamos ibuprofeno, paracetamolio veikliosios medžiagos ir acetilsalicilo rūgštis, geriau žinoma kaip aspirinas. Preparatai su ibuprofeno ir aspirino veikliosiomis medžiagomis yra priskiriami nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei, o paracetamolis yra analgetikas.

„Nors šiai grupei priklausančių preparatų užduotis dažniausiai būna panaši, svarbu suprasti, jog visos veikliosios medžiagos gali veikti skirtingai ir nebūtinai tai, kas veikia vienam pacientui, taip pat veiks ir kitam. Be to, daug kas priklauso nuo antrinių paciento būklių, vartojamų vaistų, maisto papildų, taip pat gyvenimo būdo, įpročių ir kitų svarbių aspektų. Būtent todėl visada raginame, net ir patiriant lengvą skausmą, pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinktas tikslingiausias ir saugiausias variantas“, – sako vaistininkas S. Morkūnas.

Vartojant paracetamolį svarbu atidumas

Vaistininkas pažymi, kad vaistai su paracetamoliu dažniausiai yra skirti malšinti lengvam ir vidutiniam skausmui bei aukštai temperatūrai, todėl jį galima rasti net ir peršalimo simptomams palengvinti skirtuose preparatuose. Paracetamolis daugiausia veikia centrinėje nervų sistemoje, slopina prostaglandinų sintezę, atsakingą už skausmo ir karščiavimo reguliavimą.

S. Morkūnas pasakoja, kad ši, dar XIX a. pabaigoje sukurta, veiklioji medžiaga įprastai pradeda veikti per 30–60 minučių ir yra saugi vartoti daugeliui žmonių, tačiau atidesnės išlikti ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamų dozių turėtų besilaukiančios moterys, taip pat žmonės, kurie turi kepenų, inkstų ar lėtinių ligų, vartoja alkoholį, turi alergijų, vartojantys bet kokius kitus vaistus.

„Svarbu nepamiršti, kad net ir tokia plačiai ištirta medžiaga, kaip paracetamolis, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip pykinimas, prakaitavimas, skrandžio skausmas, ypač neteisingai ją vartojant. Pavyzdžiui, peršalus, taip pat reikėtų stebėti, ar kartu su skirtingais preparatais neviršijame paracetamolio paros dozės. Tokių vaistų dozavimas taip pat yra normuojamas, vaikų ir suaugusiųjų dozės gerokai skiriasi pagal amžių ir svorį. Tarkime, vaikams gali būti skiriamos 100 mg / 5ml ar 200 mg / 5ml dozės, o suaugusiems – 500 mg. Negana to, tarp preparatų vartojimo, visada reikėtų padaryti bent 4 valandų pertrauką“, – sako vaistininkas.

Ibuprofenas taip pat turi savų rizikų

S. Morkūnas atkreipia dėmesį, kad dar viena, nuo XX amžiaus pradžios itin dažnai vaistuose nuo uždegimo bei skausmo sutinkama veiklioji medžiaga, yra ibuprofenas. Ibuprofenas veikia mažindamas uždegimo mediatorių lygį organizme, todėl kartu gali būti slopinamas skausmas, atsiradęs patinimas, karščiavimas. Pasak vaistininko, ibuprofeno preparatai įprastai vartojami stipresnio skausmo atvejais, pavyzdžiui, ausies, dantų, raumenų, sužeidimų skausmams malšinti, taip pat esant menstruacijų skausmams, artritui.

„Vartojant šį vaistą reikėtų atrasti mažiausią veiksmingą jo dozę ir būtinai prieš tai pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Maksimali suaugusio žmogaus paros dozė neturėtų viršyti 1200 mg, tačiau jei gydytojas rekomenduoja, dozė gali būti didinama. Itin atidūs turėtų išlikti turintys širdies ir kraujagyslių ligų, lėtinių ar psichikos būklių, skrandžio ar virškinamojo trakto ligų, sergantys astma, inkstų ar kepenų ligomis, vartojantys diuretikus, steroidinius vaistus, antidepresantus bei kraujo krešumą veikiančius vaistus. Besilaukiančioms moterims bei vaikams be gydytojo žinios šios sudėties preparatų vartoti negalima“, – pabrėžia S. Morkūnas.

Jis paaiškina, kad jei vartojant ibuprofeno preparatus atsiranda bėrimų, pasikeičia kvėpavimas, atsiranda regėjimo sutrikimų ar įtariamas kraujavimas iš virškinamojo trakto – būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Aspirino vartojimo naudos ir grėsmės

Skausmui, karščiavimui bei uždegimui malšinti taip pat neretai būna naudojama acetilsalicilo rūgštis, įprastai vadinama tiesiog aspirinu. Aspirinas medicinoje buvo naudojamas nuo vėlyvo XIX amžiaus, o netrukus buvo pastebėtas ir jo poveikis kraujo krešumo reguliavimui. Vaistininkas pastebi, kad pastaroji aspirino paskirtis dabar kai kuriais atvejais vertinama netgi labiau nei veikliosios medžiagos savybė mažinti skausmą.

„Vartojant analgetines aspirino dozes, pavyzdžiui, 500 mg, gali padidėti kraujavimo rizika, todėl įprastai jo negalima vartoti besilaukiančioms moterims, vaikams, turintiems virškinamojo trakto ligų, pavyzdžiui, skrandžio opų ar laukiantiems chirurginių procedūrų. Taip pat labai svarbu aspiriną vartoti taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas, nekombinuoti jo kartu su kitais vaistais be gydytojo leidimo“, – perspėja vaistininkas ir įvardija, kad didžiausią aspirino paros dozė suaugusiam žmogui yra 3 g, vartojant 500–1000 mg vienkartinę dozę ne dažniau nei kas 4 val.

Kiekvienu atveju svarbu išlikti atsakingiems

S. Morkūnas atkreipia dėmesį, kad vartojant tiek aspirino, tiek ibuprofeno ar paracetamolio preparatus, visada svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Tai padaryti svarbu ne tik dėl vaistų dozavimo ar sąveikų su kitais vartojamais vaistais bei maisto papildais. Šie vaistai, kaip ir visi, turi savo vartojimo subtilybių, kurios gali daryti įtaką gydymo veiksmingumui, šalutinių poveikių grėsmėms, sąveikoms su maistu, alkoholiu ir pan.

„Savo pacientams visada patariu vadovautis posakiu, kad vaistai nėra saldainiai. Jei jaučiame skausmą, pasireiškia karščiavimas, – labai svarbu visų pirma atrasti suprastėjusios savijautos priežastį. Pavyzdžiui, galvos skausmas gali kankinti dėl per mažo vandens suvartojimo, nuovargio ar streso, tad sprendimas tokiu atveju gali būti kompleksinis – kai kuriems žmonėms pakaks pailsėti, išgerti daugiau vandens ar kokybiškai išsimiegoti. Todėl jei dėl lengvo skausmo, nepagalvoję apie tai, kas jį galėjo sukelti, iš karto bus griebiamasi vaistų, ne tik elgsimės neatsakingai, bet ir kenksime savo organizmui“, – priduria vaistininkas.