Šeštadienis, 2024.06.22
Reklama

Tyrimai įrodė, iš kokių produktų gaunami baltymai naudingiausi sveikatai

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2018-06-01 13:25:37

Visi žinome, kad pieno produktai ir mėsa turtinga baltymų. Tačiau ar šie produktai tikrai sveikiausias pasirinkimas vaikams, suaugusiems, aktyviai sportuojantiems žmonėms? Kokios geriausios šių produktų alternatyvos? Apie tai kalbame su Santaros klinikų gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte ir vaikų gastroenterologu Vaidotu Urbonu.

Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Mėsos mėgėjams bloga žinia?

Šiaurės Amerikoje ištyrus daugiau nei 81 000 vegetarų ir mėsavalgių atskleisti šokiruojantys rezultatai. Penkerius metus buvo analizuojama tiriamųjų mityba – kiek jie suvalgydavo mėsos, riešutų, grūdų ir daržovių. Per tuos metus mirė daugiau nei 2000 tyrimo dalyvių. Tad mokslininkai atidžiai išanalizavo, ar mirties priežastis galėjo būti susijusi su mityba.

Rezultatai paskelbti tarptautiniame žurnale ,,Epidemiologija“. Tyrimas parodė, kad mėsavalgiai padidino širdies ligų riziką dvigubai. Tačiau žmonės, kurie valgė riešutus ir sėklas ir iš jų gaudavo baltymų, sumažino širdies ligų riziką ir išsaugojo širdies sveikatą.

Tai naujas įrodymas, kad ne visi baltymų šaltiniai yra lygiaverčiai ir naudingi. ,,Raudona mėsa yra žalinga sergantiems širdies ligomis. Įvairūs riešutai, jei juos valgome kiekvieną dieną nedideliais kiekiais, sumažins blogojo cholesterolio kiekį. Tai ypač svarbu, jei esame 30-50 metų. Esant tokio amžiaus gaunami baltymai teikia didžiausią naudą“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius, Loma Linda universiteto visuomenės sveikatos profesorius Garis Fraser.

Pasak E. Cikanavičiūtės, tyrimų duomenimis, raudoną mėsą dietoje pakeičiant kitais baltymingais, bet liesais produktais: paukštiena, žuvimi, riešutais ir sėklomis, tikimybė sirgti širdies kraujagyslių ligomis sumažėja net tris kartus. ,,Nėra abejonių, jog raudona mėsa, kaip pagrindinis baltymų šaltinis, negali būti dėl didelės rizikos sirgti širdies kraujagyslių ligomis. ,,Reikia išskirti perdirbtą raudoną mėsą – rūkytą, sūdytą, vytintą, konservuotą mėsą ir jos gaminius, kurių vartojimas siejamas ne tik su širdies kraujagyslių ligomis, bet ir su cukriniu diabetu, kepenų ir onkologinėmis ligomis“, – komentuoja gydytoja dietologė.

Gyvybiškai svarbūs tiek vaikams, tiek suaugusiems

Baltymai yra pagrindinė statybinė mūsų organizmo medžiaga ir kartu su vandeniu yra gyvybės pagrindas. Daugelis organizme vykstančių procesų yra užtrinami baltymų pagalba. Tai hormonai, fermentai, krešėjimo faktoriai, imuninės sistemos elementai, receptoriai, įvairių medžiagų pernešėjai. Baltymai atlieka struktūrinę funkciją ir yra energijos šaltinis. Tad galima teigti, jog esant jų trūkumui dėl nevisavertės dietos, ar sutrikus jų įsisavinimui, žmogus kaip sveikas organizmas nėra pajėgus funkcionuoti, sutrinka funkcijos, už kurias atsakingi būtent baltymai.

Pasak E. Cikanavičiūtės, įprastinėmis sąlygomis rekomenduojama 0,6-0,8 g/kg baltymų arba 15-20 proc. rekomenduojamo paros energijos kiekio. Didesni baltymų kiekiai rekomenduojami kūdikiams, vaikams ir paaugliams, nėščiosioms ir žindančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis išsekusiems ligoniams.

Baltymų pritrūkti organizme gali sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant vyresnio amžiaus, turint alkoholio ar narkotikų priklausomybę, valgymo sutrikimų arba maitinantis veganiškai.

V. Urbono teigimu, baltymai yra gyvybiškai svarbūs. Lyginant su riebalais ar angliavandeniais, baltymai yra svarbesni. ,,Vaikams baltymų reikia daugiau nei suaugusiems. Visgi baltymo stygius dažniau pasireiškia sergantiems vaikams. Didesnė problema yra per didelis baltymo kiekis, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, jei kūdikis maitinamas ne mamos pienu, o mišiniais“, – komentuoja V. Urbonas.

Gydytojo teigimu, geriausi biologinės vertės baltymai yra pieno produktuose bei kiaušinio baltymuose. Organizmas juos pasisavina 90-čia procentų. Iš mėsos gaunami bei augalinės kilmės baltymai yra mažiau vertingi. Nevalgantiems mėsos, rekomenduojama mitybą papildyti riešutais, sėklomis, augaliniais produktais. Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi.

Baltyminiai papildai neatstos natūralių baltymų šaltinių

Remdamasi literatūros duomenimis, E. Cikanavičiūtė teigia, kad neprofesionaliai sportuojančių žmonių baltymų poreikis nesiskiria nuo nesportuojančių asmenų, todėl nėra tikslinga valgyti daugiau baltymingų produktų, ar vartoti sportininkams skirtus baltymų papildus.

,,Reiktų paminėti, jog esant indikacijoms yra skiriami medicininės paskirties baltymų papildai, kurių įsigyti galima tik vaistinėse. Sportininkų baltymų papildai, kurių neretai galima įsigyti net ir neregistruotų Lietuvoje, nėra rekomenduojami kaip papildomas baltymų šaltinis. Todėl prieš savarankiškai įsigyjant papildus įvairiose prekybos erdvėse rekomenduojama patikrinti jų legalumą“, - pabrėžė gydytoja dietologė.

Pagrindiniais natūraliais baltymų šaltiniais turėtų išlikti: liesa mėsa (vištienos krūtinėlė, triušiena), žuvis, liesi pieno produktai, ankštinės daržovės, tarp jų, ir sojos, riešutai, sėklos, kruopos.

Riešutai ir sėklos naudingi ne tik dėl baltymų

,,Mayo“ klinikos duomenimis, graikiniai riešutai turi daugybę omega-3 riebalų rūgščių, puikiai tinka širdies sveikatai, o lazdyno riešutai, pekanai ir migdolai taip pat yra puikus pasirinkimas. Be to, riešutai suteikia sotumo jausmą bei energijos.

Kuriuose iš riešutų ir sėklų baltymų rasime daugiausiai? Štai 100-ame gramų moliūgų sėklų rasime 35 gr. baltymų, tokiame pat kiekyje migdolų - 24.2 gramus, pistacijų – 20.5gr., saulėgrąžose - 25 gr. baltymų. Jais turtingos ir Chia sėklos, anakardžiai, graikiniai, žemės riešutai.

O praturtinti mitybą šiuo sveiku užkandžiu visai paprasta - riešutai ir sėklos tiks tiek atostogaujant, tiek norint užkąsti darbe. O vaikai prašys dar ir dar, jei sėklas ir riešutus pagardinsite medumi ar paruošite sveikų batonėlių.

Kiek baltymų rasime pieno produktuose ir mėsoje, žuvyje?

Maisto produktas

Baltymų kiekis g/100 g produkto

Varškės sūris 0,5/13/22 proc.

29/25/18

Varškė 15/9/05 proc.

14/16/19

Pienas/kefyras/jogurtas/pasukos

3,2

Graikiškas/islandiškas jogurtas

9/11

Kiaušiniai 1 vnt. M dydžio

5

Vištienos/kalakutienos krūtinėlė

22/23

Triušiena

22

Jautiena, išpjova, liesa

20

Kiauliena, nugarinė, liesa

20

Lašiša/menkė/silkė/jūros lydeka

21/18/16/19

Lęšiai/žirniai/pupos/avinžirniai

24/23/23/21

Kiek baltymų rasime riešutuose ir sėklose?

Anakardžiai

23.3

Bertoletijos

17.0

Graikiniai

18.5

Lazdynų riešutai

15.1

Migdolai

24.2

Žemės riešutai

25.7

Pistacijos

20.5

Aguonų sėklos

21.0

Moliūgų sėklos

35.0

Saulėgrąžų sėklos

25.0

Sezamo sėklos

22.0

Šalavijo sėklos

21.0

Linų sėmenys

23.0

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (2). Jūs dar nebalsavote
(2)
Kategorijos: Sveika mityba
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų