Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurie gali pagerinti nuotaiką

Patiriant stresą ar norint atsipalaiduoti, šokoladas kai kuriems gali asocijuotis su geros nuotaikos užtaisu. Nors šokoladas iš tiesų gali pagerinti nuotaiką ir suteikti energijos, ilgainiui per didelis jo vartojimas gali pakenkti sveikatai. Vaistininkė dalinasi sveikesnėmis maisto produktų alternatyvomis tiems, kurie ieško užkandžių, galinčių pagerinti nuotaiką ir suteikti energijos.

Kodėl šokoladas siejamas su geresne nuotaika?

„Turbūt daugelis studijų metais yra girdėjęs pasiūlymą besimokant egzaminui suvalgyti gabalėlį šokolado. Tai siūloma ne veltui. Šokolade esantis cukrus suteikia greitą energijos antplūdį ir trumpam gali pagerinti nuotaiką. Įdomu tai, kad kakavoje yra feniletilamino – cheminės medžiagos, kuri siejama su laimės pojūčiu. Be to, kakava skatina serotonino gamybą, kuris gerina nuotaiką", – pasakoja vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Nors daugeliui šokoladas gali asocijuotis su maloniomis emocijomis ir komfortu, vaistininkė pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje nuolatinis ir perteklinis cukraus vartojimas gali smarkiai pakenkti mūsų sveikatai.

„Perteklinis cukraus kiekis gali tapti priežastimi dėl ko sutriko paciento medžiagų apykaita, padidėjo svoris, kraujo spaudimas ar suriebėjo kepenys, visi šie faktoriai gali lemti riziką tokioms ligoms kaip II tipo cukrinis diabetas, širdies smūgis ar insultas", – sako vaistininkė E. Ramaškienė.

Vaistininkė teigia, kad be šokolado galima rasti ir kitų maisto produktų, kurie ne tik pagerins nuotaiką ar padidins energijos lygį, bet ir bus naudinga sveikatai.

Bananai – ne tik sveika, bet ir gali pagerinti nuotaiką

„Bananai turi daug triptofano – aminorūgšties, kuri organizme virsta serotoninu, žinomu kaip „laimės hormonas". Bananuose gausu vitamino B6, kuris padeda triptofanui virsti serotininu, taip pat juose galima rasti daug kalio, kuris svarbus smegenų funkcijoms", – sako E. Ramaškienė.

Pasak vaistininkės, bananai gali ne tik pakelti nuotaiką, bet ir suteikti energijos ilgesniam laikui dėl juose esančių natūralių cukrų ir skaidulų.

Riešutai ir sėklos – kuras mūsų smegenų veiklai

Reguliarus riešutų ir sėklų valgymas gali sumažinti nerimą ir prisidėti prie stabilesnės emocinės būsenos. Vaistininkė paaiškina, kodėl:

„Migdolai, graikiniai riešutai, saulėgrąžų ir moliūgų sėklos turi labai daug magnio, kuris gali padėti sumažinti streso hormonų gamybą organizme bei paskatinti atsipalaidavimą. Taip pat šiuose riešutuose gausu vitaminų E ir B, kurie svarbūs nervų sistemos sveikatai", – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Špinatai ir kitos lapinės daržovės – gali suteikti jėgų

„Špinatuose gausu folio rūgšties, kuri padeda smegenims gaminti dopaminą – cheminę medžiagą, atsakingą už malonumo pojūtį. Negana to, špinatuose gausu geležies, kuri naudinga energijai ir gerai savijautai. Taip pat lapinėse daržovėse netrūksta vitamino C, kuris gali padėti palaikyti energijos kiekį organizme, stiprinti mūsų imunitetą ir neutralizuoti laisvuosius radikalus", – teigia E. Ramaškienė.

Riebi žuvis – itin vertinga dėl omega-3

„Riebi žuvis, kaip lašiša, skumbrė ar sardinės, gausi omega-3 riebalų rūgščių. Šios riebalų rūgštys padeda reguliuoti smegenų funkcijas. Taip pat riebioje žuvyje yra daug vitamino D, kuris skatina serotonino gamybą ir gali netgi padėti kovoti su suprastėjusia nuotaika, sezoniniu liūdesiu", – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Dėl to, anot jos, reguliarus riebios žuvies vartojimas gali padėti stabilizuoti nuotaiką ir pagerinti bendrą emocinę savijautą.

Juodoji arbata – ramybė puodelyje

Reguliarus juodosios arbatos gėrimas gali padėti jaustis ramesniems, susikoncentruoti ir stabilizuoti emocinę būseną.

„Juodojoje arbatoje yra daug kofeino, tačiau mažiau nei kavoje. Juodoji arbata turi daug polifenolių – antioksidantų, kurie mažina oksidacinį stresą ir gerina smegenų veiklą. Tuo tarpu arbatos sudėtyje esantis taninas gali paskatinti atsipalaidavimą ir geresnę nuotaiką. Tik svarbu žinoti, kad juodoji arbata nėra vitaminų šaltinis, tačiau būtent polifenoliai gali padėti palaikyti sveiką nervų sistemą", – sako E. Ramaškienė.