Tradicinių vaistinių augalų įteisinimo perspektyvos

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė su ministerijos specialistais, Žemės ūkio ministerijos ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovais aptarė tradicinių vaistinių augalų įteisinimo perspektyvas ir numatomo reglamentavimo ypatumus Lietuvoje.

Reklama

Nutarta daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie tausojantį vaistinių augalų naudojimą ir jų poveikį sveikatai, ministerijų bendradarbiavimui, sprendžiant šiuos reikšmingus klausimus. Akcentuota, kad akademinės visuomenės dalyvavimas yra prioritetinis ir tradicinių vaistinių augalų srityje būtinas fitoterapeutų, farmakognostų dalyvavimas.

Pasitarime dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, rengiantys papildomą ir alternatyvią sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų projektus, pristatė numatomas naujo reglamentavimo nuostatas Lietuvoje ir šio reglamentavimo ateities perspektyvas.

Vytauto Didžiojo universiteto atstovai pabrėžė, kad Lietuvoje sukauptas tradicinių vaistinių augalų ir jų produktų mokslinis potencialas, kurio pradžia siekia 1923 m. laikotarpį, parengti garsūs vaistinių augalų mokslininkai – ekspertai, įkurta Vaistinių augalų tyrimų bazė. Atkreipė dėmesį, kad būtina spręsti problemas dėl studijų programų rengimo, visuomenės švietimo dėl vaistinių augalų tausojančio naudojimo ir kt. Pabrėžė, kad šiai mokslinei bazei būtina renovacija ir kad joje per metus apsilanko per 600 studentų, vykdomos Erasmus mokymo programos, organizuojami tarptautiniai renginiai ir kt. Padėkojo Sveikatos apsaugos ministerijai už skiriamą dėmesį atnaujinant ir tęsiant diskusijas aktualiais klausimais.

„Problemos dėl vaistinių augalų produktų tausojančio naudojimo juos įsigyjant laikinose prekyvietėse, mugėse dažniausiai kyla iš nežinojimo, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. – Informacija parduodant produktus ribota, šių produktų gamintojų kvalifikacija žema. Įvertinkime situaciją, daugiau bendradarbiaukime ministerijų lygmenyje, konsultuokimės su šios srities mokslininkais ir fitoterapijos, farmakognostikos specialistais“. Pasak viceministrės, būtina nustatyti reikalavimus vaistinių augalų prekyvietėse, kuriuos nustatyta tvarka kontroliuotų savivaldybių administracijos išduodančios leidimus prekiauti renginiuose.

Žemės ūkio ministerijos atstovai, įvertinę papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų projektų svarbą ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų pateiktą informaciją apie tradicinių vaistinių augalų auginimo ir jų žaliavos paruošimo svarbą bei kitus aktualius susijusius klausimus, sutiko, jog Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimas ir atstovo įtraukimas į Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto nurodytą Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komiteto sudėtį yra būtinas.