Stresą galima sumažinti augaliniais preparatais ir pokalbiais su specialistais

Artėjant antrajam karantinui ir užsikrėtusiųjų COVID-19 kreivei kylant aukštyn, gyventojai patiria vis daugiau streso. Visi reaguojame į fizinius ir psichologinius aplinkos veiksnius, vadinamuosius stresorius – šiuo atveju tai karantinas ir baimė susirgti koronaviruso infekcija. Atsakas į tai ir yra stresas. Vienu atveju tai mobilizuoja darbui, iššūkiams – saugotis viruso, paisyti karantino taisyklių. Kitąsyk, ypač užsitęsus tokiai nepalankiai situacijai kaip ši, sukelia lėtinį stresą, kuris jau gali tapti net daugiau kaip 60 proc. visų žmoniją kamuojančių ligų priežastimi.

Reklama

„Žmogaus atsakas į stresą ir skausmą formuojasi dar įsčiose, vystantis vaisiaus smegenims. Todėl prieš besilaukiančią moterį turime priklaupę pasiteirauti, kuo galime jai padėti ir kaip palengvinti laukimą. Nuo to juk priklauso visuomenės sveikata“, – šypsosi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Jis prisimena vertingą tėvo Stanislovo, pas kurį atvažiuodavo streso iškamuoti, nemigos nuvarginti žmonės, pamoką – į lovą reikia ne gulti, į lovą reikia krist. Anot vaistininko, intensyvų protinį darbą naudinga kaitalioti su darbu sode, darže ar sportu.

Vis dažniau prašo raminančių preparatų ir papildų

Kol visi kalba, kad dėl pandemijos išaugo vaistų nerimui ir depresijai gydyti pardavimai, K. Beržinis atkreipia dėmesį, kad dažnai gydomas ne stresas, o jo sukelti padariniai.

„Jei paskaičiuotume streso sukeltų ligų – gastrito, kolito, hipertenzijos, cukrinio diabeto, aterosklerozės, susilpnėjusios imuninės sistemos veiklos ar sustiprėjusio imuninės sistemos atsako, pasireiškiančio autoimuninėmis ligomis, paaštrėjusio reagavimo į skausmą – vaistų pardavimus, tai skaičiai būtų stulbinami“, – teigia jis ir priduria, kad per pastaruosius dešimtmečius medikamentų šioms ligoms gydyti pardavimai išaugo.

Pasak vaistininko, sugriežtinus psichotropinių vaistų skyrimą, pacientai vis dažniau ieško alternatyvų vaistinės lentynose: homeopatinių, augalinių preparatų ir maisto papildų.

„Kovon prieš stresą stoja įvairiausi specialistai – nuo aromaterapeutų iki psichoterapeutų. Didelės pagalbos galima sulaukti iš socialinių darbuotojų, psichologų, dvasininkų. Vaistinėje įsigyti vaistai ar kitos sveikatinimo priemonės yra tik dalis pagalbos, reikalingos streso kamuojamam žmogui“, – pabrėžia K. Beržinis.

Augaliniai preparatai – efektyvus ir natūralus ginklas

Vaistininkas įsitikinęs, kad žmogus turi gyventi su saule – rytą keltis, o vakare „leistis”. Žmogui, kuris jaučiasi labai išbalansuotas, gali padėti augalai adaptogenai. Tai gali būti aralijos, rodiolės, eleuterokokai, ženšeniai. Šie augalai padeda organizmui adaptuotis prie nepalankių fizinių ar psichologinių aplinkybių – jie padeda „pabusti“ ir dirbti. Vakare ruošiantis kokybiškam miegui jau reikia raminančių arbatų ar papildų.

Besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu kai kurių augalų patartina vengti, todėl prieš perkant bet kokį augalinį preparatą rekomenduojama pasitarti su vaistininku.

„Pamenu, kaip studijų laikais, kai užklupdavo sesija, vyresnio kolegos pamokytas pavartodavau aralijų ir eleuterokokų preparatų. Pats pastebėjau, kad jie sumažindavo nerimą, geriau į galvą lįsdavo informacija, o naktį ramiai miegodavau. Tačiau yra tekę patirti, kad kartais vietoje norimo tonizavimo dienos metu patirdavau migdomąjį poveikį. Tai reiškia tik viena – vidiniai resursai išnaudoti ir tik poilsis, o ne kavos ar arbatos puodelis gali pakrauti baterijas. Atlikdamas praktiką viename Žemaitijos miestelyje ne vienam nemiga besiskundžiančiam pacientui pagelbėjau būtent aralijomis“, – pasakoja K. Beržinis.

Anot jo, šalies gyventojams nuo seno pažįstami tokie raminantys augalai, kaip valerijonai, apyniai, sukatžolės ir melisos. Visi taip pat jau gerai žino ir iš kitų kraštų „atsikrausčiusias“ vaistažoles – pasifloras bei levandas. Pasifloros, nors ir turinčios harmano grupės alkaloidų, gali būti skiriamos net nėščioms ar vaikams, o 2–3 levandų eterinio aliejaus lašai ant duonos gabalėlio suaugusiems gali sumažinti įtampą.

„Tiesa, kiek primiršta mūsų liepa. Liepžiedžiai Vakarų Europoje nuo seno fitoterapeutų rekomenduojami baimei ir nerimui malšinti. Teigiamą poveikį nervų sistemai duoda viržių arbata. Negalima pamiršti ir paprastųjų kiečių, o jonažolių arbata tikrai švelniai nuramins. Štai amino rūgšties triptofano turintis maistas (pvz., linų sėmenys, pupelės, paukštiena, lęšiai, kiaušiniai) ar maisto papildai turėtų būti vartojami iki pietų, kai organizme gaminamas nuotaikos hormonas serotoninas, kurio dalis vėliau virsta melatoninu, o apie teigiamą magnio druskų poveikį stresui lengvinti net priminti tikriausiai nereikia“, – priemones nuo streso rekomenduoja K. Beržinis.

Užsitęsęs stresas – fizinių ligų kaltininkas

Reakcija į stresą, anot vaistininko, yra labai individuali. Skirtingas reakcijos intensyvumas skirtingai veikia organų sistemas – virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemą, odą, raumenis. Jis pataria riboti stresą, skirti pakankamai laiko atsipalaidavimui, poilsiui ir susitaikymui bei prisiminti pamokymą – ilsėkis, kol dar nepavargai.

„Nuolatinis stresas verčia antinksčius gaminti kortizolį, kurio per didelis kiekis sukelia nerimą ir depresiją, trikdo serotonino veikimą, pagaliau juk mažėja ir miego hormonu vadinamo melatonino kiekis. Dėl kortizolio pertekliaus yra slopinama imuninė sistema, dėl to padidėja infekcinių ir onkologinių susirgimų grėsmė. Pasitaiko ir atvirkščiai – kartais ta pati imuninė sistema per stipriai suaktyvėja, taip išauga autoimuninių ligų tikimybė. Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje – tai taip pat užsitęsusio streso padariniai“, – vardija jis.

K. Beržinis pasakoja apie tai, kad vaistininkams bendraujant su pacientais netgi tenka sulaužyti senus stereotipus dėl lankymosi pas psichiatrus ir psichoterapeutus, mat jie įsitikinę, kad pas tokius specialistus lankosi tik tie, kuriems diagnozuota rimta psichinė liga.

„Patys pacientai šių specialistų nauda įsitikina, kuomet lankydamiesi pas juos pajunta, jog ima gerėti ne tik psichinė būklė, bet ir silpnėja kūno negalavimai. Seniau šį darbą paprastai atlikdavo parapijos klebonas, o dabar mes jį nepelnytai nuvertiname, nors šiandien tą patį daro ir socialinis darbuotojas ar psichologas. Patarčiau pamiršti visus išankstinius nusistatymus ir ieškoti pagalbos. Nors į vaistinę atėjusiems žmonėms sunku būna kalbėti apie sielos ligas, metams bėgant tvirtėjantis ryšys tarp pacientų ir vaistininkų duoda gerų sveikatinimo rezultatų ir be receptinių vaistų“, – sako jis.