Penktadienis, 2026.02.27
Reklama

Nėštumo metu net ir vaistažolių arbatos gali pakenkti

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2026-01-15 12:26:36

Nėštumas – ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o net ir nedideli sveikatos sutrikimai įgauna naują reikšmę. Peršalimas, karščiavimas ar kiti panašūs simptomai šiuo metu reikalauja daugiau atsargumo – vaistai ar „natūralūs“ preparatai, anksčiau laikyti saugiais, dabar gali turėti nepageidaujamą poveikį. 

pirmasis trimestras
Džiovintos vaistažolės / VLMEDICINA.LT (G. Privedienės) nuotr.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė teigia, jog įvairūs vaistai, vaistažolių arbatos ar papildai gali pakenkti tiek nėščiajai, tiek kūdikiui, todėl savavališkai rinktis preparatų nėštumo metu nereikėtų.

„Netinkamai parinkti preparatai gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas sunkias komplikacijas. Ypač svarbus yra pirmasis trimestras, todėl net prieš nereceptinių vaistų vartojimą, būtina konsultuotis su specialistais“, – perspėja ji.

Ką vartoti peršalus?

Pasak vaistininkės, nėštumo metu imuninė sistema susilpnėja, todėl peršalimo ligos ar virusinės infekcijos pasitaiko dažniau, o stiprus karščiavimas ypač pavojingas pirmąjį nėštumo trimestrą.

„Karščiuojant ar jaučiant skausmą nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau dėl ilgesnio jo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Be specialisto rekomendacijos nereikėtų vartoti ibuprofeno, aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Slogai palengvinti tinka nosies plovimas druskos tirpalu ir inhaliacijos, o gerklės skausmui – skalavimas druskos vandeniu“, – pataria ji.

Žolelės gali būti pavojingos

Vaistininkė pabrėžia, kad nėštumo metu net ir augalinės priemonės gali veikti neprognozuojamai, todėl prieš vartojant vaistažolių arbatas ar augalinius sirupus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

„Nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį. Tarp nerekomenduojamų žolelių – čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai. Taip pat reikėtų vengti stiprių eterinių aliejų, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą“, – perspėja ji.

Vaistininkės teigimu, saugesnės yra ramunėlių, erškėčių, juodųjų serbentų, šaltalankių uogų ar imbiero arbatos, tačiau ir jas reikėtų vartoti saikingai, ne per stiprios koncentracijos.

vaistininkė
Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė / Pranešimo autorių nuotr.

Mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo – kada sunerimti?

Pasak vaistininkės, mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo yra įprasti ir dažnai pasitaikantys nėštumo palydovai, su kuriais susiduria daugelis būsimų mamų. Mėšlungį dažniausiai lemia kraujotakos pokyčiai, didėjantis kūno svoris, mikroelementų trūkumas, nuovargis ar ilgas stovėjimas.

„Prasidėjus mėšlungiui, reikia ištiesinti kojas, pėdas ir pirštus traukti savęs link bei kartoti pratimą, kol raumuo atsipalaiduoja. Mėšlungio prevencijai svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus. Jei mėšlungiai tampa labai stiprūs ir dažni, būtina kreiptis į gydytoją“, – įspėja ji.

Kojų tinimas ir rėmuo dažniausiai nėra pavojingi, tačiau svarbu žinoti, kada jie gali signalizuoti apie rimtesnes būkles.

„Kojų tinimas nėščiosioms dažniausiai pasireiškia vakare arba po ilgo stovėjimo. Tačiau staigus tinimas kartu su galvos skausmu, pykinimu, regos sutrikimais ar padidėjusiu kraujospūdžiu gali rodyti preeklampsiją ir reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.

Tuo metu rėmuo dažniau vargina antroje nėštumo pusėje, kai augantis vaisius spaudžia skrandį. Simptomus mažinti padeda valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengimas lankstytis po valgio ir saikingas riebių bei aštrių patiekalų vartojimas. Simptomams malšinti saugūs antacidai – magnio ir kalcio druskų deriniai“, – dalijasi G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Dėmesys kosmetikos sudėčiai

Vaistininkė primena, jog nėštumo metu dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių oda gali tapti jautresnė, todėl tiek veido, tiek kūno priežiūrai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Renkantis kosmetiką svarbu atidžiai įvertinti jos sudėtį ir vengti potencialiai dirginančių medžiagų.

„Reikėtų rinktis priemones, kuriose būtų kuo mažiau neaiškių priedų, dažiklių, konservantų, stiprių kvapų ar eterinių aliejų. Taip pat patariama vengti kosmetikos su retinoidais, didelės koncentracijos salicilo rūgštimi, hidrokvinonu, aliuminio druskomis, cheminiais UV filtrais bei amoniaku“, – sako ji.

Nuo pat nėštumo pradžios vaistininkė rekomenduoja mitybą papildyti omega-3 riebalų rūgštimis ir vitaminu D, o pirmaisiais dviem trimestrais – ir folio rūgštimi.

„Jei nėštumo metu nusprendžiama vartoti polivitaminus, svarbu pasirinkti būtent nėščiosioms skirtus preparatus ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju“, – sako G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Nėštumas, Moterims
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Chirurgai išsikovojo senąją tvarką
„Pavyko. Atlaikėm“, – triumfavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išėję gydytojai, išsikovoję g...
„Nekalta žaizdelė“ – didžiausia apgaulė
Burna – viena iš nedaugelio kūno sričių, kurią galime stebėti patys, tačiau būtent čia neretai vystosi liga, apie...
Valstybė finansuos daugiau medikų studijų vietų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad 2026 m. didinamas valstybės finansuojamų medikų studijų vietų skaičius...
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčiai: daugiau dėmesio vaikams ir individualiai pagalbai
Vyriausybė patvirtino Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų paslaugų teikimo sąlygų pakeitimus. Šiuo spr...
Skolinta ramybė: kas aštuntas įtampą malšina vaistais
Nemaža dalis Lietuvos gyventojų kasdienę įtampą ir stresą bando įveikti vaistais, rūkymu ar alkoholiu, rodo reprezentaty...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų