Cukrinis diabetas: rami diena prasideda naktį

Cukrinis diabetas dažnai suvokiamas kaip liga, kuriai kontroliuoti pakanka laikytis dietos ir reguliariai vartoti vaistus. Tačiau specialistai pabrėžia, kad realybė gerokai sudėtingesnė – tai visą parą trunkantis procesas, reikalaujantis nuolatinio stebėjimo, skaičiavimų ir sprendimų. Nemažai iššūkių kyla ne tik dėl pačios ligos, bet ir dėl emocinio nuovargio, klaidingų įpročių ar nepastebimai, ypač naktį, kylančių rizikų. 

„Cukrinis diabetas nėra tiesiog liga, tai nuolatinis gyvenimo būdo „vadybininkas“, dirbantis be poilsio dienų. Sergantis žmogus per dieną priima apie 180 papildomų sprendimų, susijusių su sveikata“, – pabrėžia gydytoja Ina Šapranauskienė, bendrovės „Roche“ medicinos plėtros ir prieigos vadovė.

Pasak jos, kiekvienas maisto kąsnis, fizinis krūvis, streso lygis ar net miego trukmė reikalauja prognozuoti glikemijos pokyčius. Ilgainiui toks nuolatinis poreikis sekti ir numatyti gali virsti sprendimų nuovargiu – emociniu išsekimu, kai žmogus tiesiog nebeturi jėgų viską kontroliuoti. Šis reiškinys, dar vadinamas diabeto perdegimu, tiesiogiai kenkia ligos valdymui.

Kai pastangas nugali klaidos

Net ir laikantis visų rekomendacijų, diabeto kontrolė ne visuomet būna tokia, kokios tikimasi. Gliukozės rodikliai gali svyruoti net ir tada, kai, regis, viskas daroma teisingai, o tai pacientams dažnai sukelia nusivylimą ir kaltės jausmą.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad insulino veiksmingumą veikia daugybė kintamųjų – nuo oro temperatūros ar hormonų svyravimų iki emocinio streso ar uždegiminių procesų.

„Pacientas gali daryti viską teisingai, bet rodikliai vis tiek blogėja. Tokiose situacijose labai svarbu suprasti, kad tai nėra disciplinos ar pastangų stoka – tai biologinis nenuspėjamumas. Prie šio spaudimo dažnai prisideda ir hipoglikemijos baimė, dėl kurios kai kurie žmonės sąmoningai palaiko per aukštą cukraus lygį, taip ilgainiui didindami komplikacijų riziką“, – aiškina gyd. I. Šapranauskienė.

Diabetas pavojingas ir tuo, kad daugelis nepalankių procesų vyksta be aiškių simptomų. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje dažnai nesukelia skausmo ar staigaus diskomforto, todėl žala organizmui kaupiasi nepastebimai.

Viena dažniausių klaidų, pasak gydytojos, – orientuotis tik į glikuoto hemoglobino rodiklį, neatsižvelgiant į kasdienius gliukozės svyravimus: „Jei vidurkis geras, bet pasiektas per didelius svyravimus, kraujagyslės vis tiek žalojamos“.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į gajus mitus, susijusius su mityba. Pasak jos, klaidinga manyti, kad pakanka atsisakyti tik saldumynų – angliavandenių yra ir miltiniuose patiekaluose ar sultyse. Atsargiai reikėtų vertinti ir fruktoze saldintus vadinamuosius produktus diabetikams, kurie apkrauna kepenis, taip pat nepasikliauti „stebuklingais“ žolelių preparatais.

„Deja, pasikliovimas vien pojūčiais, užuot reguliariai matavus gliukozę, dažnai reiškia praleistas galimybes laiku sureaguoti“, – sako medikė.

Technologijos padeda laikytis rutinos

Pasak gydytojos, sunkumai laikantis rutinos neturėtų būti suprantami kaip valios ar pastangų trūkumas. Diabeto valdymas – tai nuolatinė kova su biologija, kurioje nėra greito atlygio.

„Gali labai stengtis, bet rezultatas vis tiek bus nepastovus, todėl motyvacija natūraliai krinta. Be to, po hipoglikemijos kylantis alkis yra stipresnis už bet kokius pažadus laikytis dietos. Tai išgyvenimo instinktas“, – pabrėžia ji.

Būtent todėl, anot jos, svarbu ne kaltinti save, o ieškoti sprendimų ir įrankių, kurie palengvintų kasdienius sprendimus. Didžiausią grėsmę sergantiems diabetu kelia naktis, kai miegant galima laiku nepajusti pavojingų gliukozės kiekio pokyčių.

„Naktis yra pats pažeidžiamiausias laikas diabetu sergantiems žmonėms. Pagrindinė taisyklė – niekada neiti miegoti nežinant savo glikemijos skaičiaus. Jei jis ties riba, ypač po aktyvesnės dienos, būtini lėtieji angliavandeniai. Šiuo atžvilgiu itin padeda nuolatinio gliukozės matavimo technologijos, kurios veikia kaip naktinis sargas ir suteikia galimybę užbėgti hipoglikemijai už akių dar jai neprasidėjus“, – teigia gydytoja.

Pasak jos, prie lovos visada turėtų būti „saugos rinkinys“ – gliukozės tabletės ar sultys bei gliukagonas kritinėms situacijoms. Taip pat itin svarbu, kad artimieji gebėtų atpažinti naktinius hipoglikemijos požymius – prakaitavimą ar nerišlią kalbą.

Edukacija, anot specialistės, yra ne mažiau svarbi nei technologijos ar vaistai.

„Kai žmogus pamato ryšį tarp savo pasirinkimų ir gliukozės kreivės, jis pradeda prognozuoti, o ne spėlioti. Programėlės leidžia fiksuoti mitybą ir fizinį aktyvumą, padeda įvertinti, koks lėkštės turinys ar aktyvumas organizmui yra palankiausias. Kai šios žinios derinamos su prognozavimo technologija, diabeto valdymas tampa nebe nuolatine įtampa, o aiškia strategija“, – apibendrina gydytoja I. Šapranauskienė.