Medikai perspėja: širdies, inkstų ir diabeto mastai Lietuvoje kelia nerimą

Lietuvos Respublikos Seime pristatyti mokslinio tyrimo „Širdies, inkstų ir metabolinio sindromo paplitimas bei inkstų ir širdies pažaidos žymenų nepakankamas naudojimas Lietuvoje“ rezultatai. Medikai, mokslininkai ir pacientų organizacijų atstovai aptarė vieną didžiausių šių dienų sveikatos iššūkių – širdies, inkstų ir metabolinio sindromo (ŠIMS) paplitimą ir diagnostikos spragas, kurios lemia vėlyvą ligų nustatymą ir prastėjančias gydymo galimybes, – rašoma Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ pranešime žiniasklaidai. 

Pirmą kartą nacionaliniu mastu pristatyti realaus pasaulio duomenys apie ŠIMS paplitimą Lietuvoje ir biomarkerių, galinčių iš esmės pakeisti ankstyvą diagnostiką, naudojimą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas apėmė daugiau kaip 920 tūkst. suaugusių Lietuvos gyventojų. Gauti rezultatai aiškūs ir kartu keliantys nerimą: trečdalis vyresnių nei 40 metų žmonių jau yra pažengusios, t. y. 4 stadijos, kuriems širdies, inkstų ir metabolinės ligos persidengia ir lemia didžiausią mirtingumo riziką. Dar daugiau – matoma, kad inkstų pažeidimo (albuminurijos) ir širdies pažaidos (NT-proBNP) žymenų tyrimai Lietuvoje naudojami per retai. 23 proc. tiriamųjų apie riziką nežinojo, nes ankstyva diagnostika išlieka fragmentiška – inkstų funkcijos rodikliai (eGFR) rizikos grupėms tiriami retai (9 proc. tiriamųjų), o širdies apkrovos žymuo (NT-proBNP) atliekamas tik pavieniais atvejais (4,9 proc. tiriamųjų). Tai reiškia prarastas galimybes anksti atpažinti riziką ir ją valdyti.

Tyrimas, apėmęs beveik milijoną suaugusiųjų sveikatos įrašų, rodo, kad dažniausiai pasitaikančios ŠIMS priežastys – nutukimas (21,2 proc.) ir 2 tipo cukrinis diabetas (17,2 proc.). Tarp širdies komplikacijų pirmauja širdies nepakankamumas (25,4 proc.).

„Inkstų funkcijos sutrikimai dažnai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, todėl pacientai pas gydytojus atvyksta per vėlai – neretais atvejais jau pažeista ir širdis. Šie organai veikia kaip vienas mechanizmas: vieno gedimas greitai paveikia kitą“, – pabrėžė VU Nefrologijos klinikos profesorius Marius Miglinas, ragindamas stiprinti ankstyvą diagnostiką ir plačiau taikyti inkstų bei širdies pažaidos žymenų tyrimus. Profesorius akcentavo, kad paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai gali parodyti pokyčius dar prieš atsirandant simptomams ir taip padėti išvengti sunkių komplikacijų.

„Ypač svarbus šeimos gydytojų ir specialistų glaudus bendradarbiavimas vertinant rizikos veiksnius, reikalinga plačiau taikyti inkstų bei širdies biomarkerių tyrimus. Laiku pastebėta liga – tai išvengtas dializės poreikis, širdies priepuolis ar insultas. Ankstyva diagnostika – raktas į sveikesnę ateitį, todėl pacientus kviečiame aktyviau domėtis savo sveikata ir prašyti profilaktinių tyrimų, ypač turintiems antsvorį, cukrinį diabetą ar hipertenziją“, – reziumuoja prof. M. Miglinas.

Širdies nepakankamumo diagnostikos iššūkius pristatė LSMU kardiologė prof. dr. Indrė Čeponienė, pabrėžusi, kad širdies ir inkstų ligos yra glaudžiai susijusios, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų visuomenėje itin didelis ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Ankstyvas vienos iš jų nustatymas gali padėti išvengti kitos organų sistemos pažeidimo.

„Tyrimas parodė, kad vienas iš trijų asmenų per 40 metų amžiaus turi bent vieną širdies ir kraujagyslių ar inkstų ligą, o net 15 proc. asmenų sirgo mažiausiai dviem ligomis. Tai patvirtina, kad mūsų visuomenė ligota ir kviečia intensyvinti nacionalines pastangas tiek stiprinant visuomenės sveikatą, tiek tobulinant priemones, skirtas ankstyvai ikiklinikinės pažaidos (dar nesant ligos simptomų, kai ligai dar galima užkirsti kelią) ir jau esančių komplikacijų diagnostiką bei gydymą. Deja, Lietuvoje šių tyrimų prieinamumas vis dar per siauras. Nors Lietuvoje šeimos gydytojai natriurezinių peptidų koncentraciją gali tirti nuo 2023 m., tačiau tą gali atlikti ne dažniau kaip kartą per metus ir tik pacientams, kuriems jaučia neaiškios kilmės dusulį. Visgi širdies nepakankamumas gali pasireikšti ne tik dusuliu, tačiau ir kitais simptomais, tokiais kaip nuovargis ir sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija ar kulkšnių patinimas. Taigi tyrimo atlikimą riboja jo kompensavimo tvarka, be to, būtina ir sveikatos priežiūros specialistų edukacija apie šio tyrimo naudą ir interpretavimą“, – sakė gydytoja kardiologė.