Gydymas deguonimi: kada jis padeda ir ko tikėtis

„Hiperbarinės oksigenacijos terapija taikoma įvairioms medicininėms būklėms gydyti, taip pat vis dažniau pasitelkiama ir bendrai žmogaus sveikatai stiprinti. Klinikinėje praktikoje reguliariai stebime teigiamus terapijos rezultatus, ypač tais atvejais, kai svarbus audinių aprūpinimas deguonimi, gijimo procesų skatinimas ir organizmo atsistatymas“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Beigaitė. 

Ji papasakojo, kaip veikia hiperbarinė oksigenoterapija, kaip pasiruošti procedūrai ir kokių pojūčių gali tikėtis pacientai seanso metu.

Paaiškinkite, kas yra hiperbarinės oksigenacijos terapija ir kaip ji veikia žmogaus organizmą?

Hiperbarinės oksigenacijos terapija (HBO) yra gydymas padidinto slėgio deguonimi. Jam reikalinga speciali barokamera, kurioje oras pakeičiamas deguonimi ir suslegiamas, todėl kvėpuojant organizmas gauna gerokai daugiau deguonies molekulių nei įprastinėmis sąlygomis.

HBO procedūros metu organizmo skysčiuose – kraujo plazmoje, limfoje, tarp audinių esančiame skystyje – susikaupia daugiau deguonies ir ima skverbtis į kūno audinius. Dėl to suaktyvėja medžiagų apykaita ir kraujotaka, sužadinami įvairūs gynybiniai bei regeneracijos procesai, todėl greičiau atsistato pažeisti nervai, slopinamas anaerobinių bakterijų augimas, skatinama angiogenezė ir gijimo procesai.

Kokiomis ligomis ar būklėmis sergantiems pacientams ši terapija skiriama?

Hiperbarinės oksigenacijos terapija gali būti skiriama tiek skubios pagalbos atvejais, tiek gydant ilgiau trunkančias ar sunkiau gyjančias būkles. Dažniausiai ji taikoma tada, kai organizmui reikia geresnio audinių aprūpinimo deguonimi, pavyzdžiui, apsinuodijus anglies monoksidu, sergant dekompresine liga, gydant sunkiai gyjančias, diabetines ar po spindulinio gydymo atsiradusias žaizdas.

Ši terapija taip pat gali būti pasitelkiama esant tam tikroms infekcijoms, audinių nekrozei, gangrenai, po kai kurių operacijų ar transplantacijų, taip pat gydant neurologines, kraujagyslines ar onkologinio gydymo sukeltas komplikacijas. Kitaip tariant, HBO terapija dažniausiai svarstoma tais atvejais, kai įprastam gijimui ar atsistatymui reikia papildomos pagalbos.

Pradėjus gydymą laiku ir derinant jį su kitais gydymo metodais, dažnu atveju galima pasiekti gerų rezultatų. Klinikinėje praktikoje teigiamą HBO terapijos poveikį ypač pastebime tada, kai svarbu paskatinti gijimo procesus ir padėti organizmui atsistatyti.

Ar yra kontraindikacijų, kam ši terapija netinka arba gali būti pavojinga?

Vienintelė ir absoliuti kontraindikacija – nedrenuotas pneumotoraksas (būklė, kai tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės susikaupia oras). Procedūros taip pat gali būti nerekomenduojamos arba taikomos ribotai esant ūmiai kvėpavimo takų infekcijai, sinusitui, nėštumui, ypač pirmaisiais mėnesiais. Pacientams, kuriems yra nustatyti ir negydomi onkologiniai susirgimai, esant epilepsijai, nestabiliam ir aukštam kraujospūdžiui. Taip pat pacientams, kenčiantiems dėl klaustrofobijos.

Kokia tipinė procedūra? Ar reikia specialaus pasiruošimo, kiek ji trunka, kiek seansų reikia?

Specialaus pasiruošimo HBO procedūrai nereikia. Atvykus į procedūrą reikia persirengti specialiais drabužiais, kuriuos suteikia ligoninė. Būtina nusiimti visus papuošalus, laikrodį, telefoną ir kitus elektroninius prietaisus palikti saugoti spintelėje. Taip pat prieš HBO terapijos seansą nerekomenduojama naudoti riebių kremų, tepalų ir kosmetikos priemonių.

Pacientui pasiruošus procedūrai, jam ant riešo uždedama įžeminimo apyrankė, slaugytoja pacientui padeda atsigulti ant specialaus vežimėlio ir įstumia jį į barokamerą. Pacientas su personalu visos procedūros metu palaiko ryšį, taip pat gali žiūrėti ekranuose rodomus atpalaiduojančius vaizdo įrašus.

Procedūrų trukmė ir jų kiekis priklauso nuo to, kokia liga ar būklė yra gydoma. Dažniausiai vienas seansas trunka apie 60–90 minučių. Gydymo kursą paprastai sudaro 5–10 procedūrų, tačiau kai kurioms būklėms jų gali reikėti daugiau. Apie tai sprendžia gydytojas, įvertinęs individualią paciento būklę.

Kokių pojūčių pacientai gali tikėtis seanso metu? Ar terapija įmanoma, jei pacientas kenčia nuo klaustrofobijos?

Procedūros metu dauguma žmonių skausmo nejaučia. Seanso pradžioje ir pabaigoje, kai didinamas arba mažinamas slėgis barokameroje, gali jaustis užgulimas, spaudimas ausyse – panašus į tą, kurį jaučiame kylant ar leidžiantis lėktuvui. Tai dažniausias pasitaikantis pojūtis. Paprastai jį sumažinti padeda seilių rijimas, žiovulys arba nosies „prapūtimas“. Taip pat gali girdėtis slėgio pokyčių sukelti „spragsėjimai“ ausyse. Kai kurie pacientai jaučia lengvą nuovargį ar mieguistumą, todėl seanso metu net užsnūsta.

Pacientams, kenčiantiems nuo klaustrofobijos, procedūra gali kelti diskomfortą, tačiau daugeliu atvejų HBO terapija vis tiek gali būti taikoma.

Ar yra ribojimų po procedūros?

Po procedūros galima vykti namo, jokių apribojimų nėra. Jei pacientas gydomas ligoninėje, po procedūros jis gali grįžti į savo palatą.

Kas gali paskirti HBO terapiją?

Pirmiausiai pacientas turi gauti šeimos gydytojo arba kito specialisto siuntimą hiperbarinės oksigenoterapijos specialisto konsultacijai. Konsultacijos metu įvertiname paciento būklę, aptariame procedūros tikslingumą, indikacijas ir kontraindikacijas, galimas rizikas. Tada sudarome individualų gydymo planą, paaiškiname procedūros eigą ir rekomendacijas prieš gydymą.

RVUL po renovacijos dabar veikia trys barokameros, kuo jos skiriasi nuo ankstesnės?

Gydymo principas išlieka tas pats, tačiau naujos barokameros yra ypač modernios: pasižymi tikslesne slėgio ir deguonies kontrole, didesniu pacientų komfortu, modernesnėmis saugumo sistemomis, ergonomiškesniu dizainu, geresne integracija su šiuolaikiniais medicinos standartais.