Lietuvoje stiprėja kraujo donorystės kultūra

2025 metais fiksuotas išaugęs šalies kraujo donorų aktyvumas – Nacionalinis kraujo centras (NKC) pranešime žiniasklaidai rašo surinkęs didžiausią per metus kraujo kiekį nuo savo veiklos istorijos pradžios. 

NKC duomenimis, pernai kraujo donorai kraują aukojo net 77 140 kartų. Prie šių rezultatų prisidėjo ir Europos Sąjungos (ES) mastu išskirtinis donorų grįžtamumo rodiklis – 2025 m. vienam donorui teko 2,2 donacijos ir tai viršijo ES vidurkį, kuris, Europos kraujo aljanso duomenimis, buvo 1,6. Pagal šį rodiklį, Lietuva yra tarp lyderiaujančių, pagal sugrįžtančius gyventojus donorystei.

Didėjantys kraujo surinkimo kiekiai rodo, kad šalies gydymo įstaigose jo poreikis nemažėja, o išlieka toks pat ar net didėja.

NKC skaičiuoja, kad pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų – 77,1 tūkst.

2024 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 41,1 tūkst., atliktų donacijų – 76,9 tūkst. 2023 metais atitinkamai 40,1 tūkst. ir 72,3 tūkst.

Praėjusiais metais pirmakarčių donorų NKC sulaukė kiek mažiau nei 2024-aisiais. Centro atstovai pabrėžia. kad naujų donorų sulaukti yra labai svarbu, kadangi dalis kraujo donorų laikinai arba visam laikui nebegali duoti kraujo dėl amžiaus, ligos, nėštumo ar kitų priežasčių.

Kaip teigia NKC direktorius Daumantas Gutauskas, 2025 metų rezultatai atskleidžia ne tik išaugusius kraujo surinkimo mastus, bet ir metai po metų vis brandesne tampančią donorystės kultūrą Lietuvoje.

„Pirmiausia noriu labai nuoširdžiai padėkoti visiems esamiems kraujo donorams, kurie pernai bent kartą ryžosi atvykti į artimiausią kraujo donorystės centrą ir paaukoti kraujo. Rekordiniai rezultatai rodo vis labiau augantį visuomenės supratingumą apie šios kilnios veiklos vertę bei suvokimą, kad stabilus kraujo tiekimas gydymo įstaigoms yra būtinas nepriklausomai nuo savaitės dienos ar metų laiko. Dėkoju visiems NKC darbuotojams ir partneriams, nes sėkmingą kraujo donorystės veiklą galima užtikrinti tik stipriu, komandiniu darbu“, – sako jis.

Pasak D. Gutausko, net 2,2 pernai siekęs donorų grįžtamumo rodiklis, viršijęs Europos vidurkį, yra aiškus įrodymas, kad lietuvių požiūris į kraujo donorystę daugeliui Europos šalių gali būti pavyzdinis.

NKC direktorius pabrėžia, kad donoro grįžtamumas svarbus, nes donorui atvykus pakartotinei kraujo donacijai ir atlikus pakartotinius kraujo tyrimus, užtikrinamas jo panaudojamo kraujo saugumas ir kokybė. Todėl labai svarbu, kad donoras aplankytų kraujo donorystės centrą bent du kartus per metus.

Lietuviai puikiai supranta, kiek aktyvi kraujo donorystė ir paaukotas kraujas yra svarbūs ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems bei įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms.

„Lietuvoje formuojasi stipri, europiniu mastu konkurencinga neatlygintinos kraujo donorystės kultūra. Tokios tendencijos labai džiugina, nes, kai donorai vis dažniau sugrįžta pakartotinėms donacijoms, tai leidžia mums ne tik patikimiau planuoti kraujo atsargas, bet ir užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą kraujo tiekimą pacientams visoje šalyje. Kraujo šalies ligoninėms reikia nuolat – net ir tuomet, kai džiaugiamės gerais kraujo donorystės rodikliais“, – teigia jis.

Pasak NKC vadovo, kalbant apie tendencijas, svarbu paminėti ir tai, jog nepaisant to, kad kraujo surenkama vis daugiau, šalies gydymo įstaigose jo poreikis nemažėja, o išlieka toks pat arba didėja.

Daugiausia neatlygintinai donorų paaukoto kraujo iš NKC 2025-aisiais buvo užsakoma į
Klaipėdos universiteto ligoninę, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), Respublikinę Šiaulių ligoninę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninę, Respublikinę Panevėžio ligoninę.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi 18–65 metų šalies gyventojai: vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių. Tiesa, tam tikrais atvejais gali būti taikomi apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.