Kai deguonis tampa vaistu

Mokytoja dirbanti Lina iš Jonavos pasakoja, kad energijos stoka, nuolatinis mieguistumas ir dusulys ilga laiką buvo tapę jos kasdienybės dalimi. Dar 2014 m. jai diagnozuota itin reta kraujo vėžio forma – mielofibrozė. Nors ligos progresavimą kurį laiką padėjo stabdyti vaistai ir periodiškai atliekamos kraujo transfuzijos, reikšmingą savijautos pagerėjimą moteris pajuto pradėjusi gydymą hiperbarine oksigenoterapija (HBOT). 

Hiperbarinė oksigenoterapija – gydymo metodas, kai pacientas kvėpuoja grynu deguonimi padidinto slėgio aplinkoje – vis dažniau minimas kaip pažangus audinių regeneraciją skatinantis gydymo būdas.

„Terapijos principas paprastas, tačiau poveikis – išskirtinis: padidinto slėgio sąlygomis deguonies kiekis kraujo plazmoje gali išaugti net iki 20 kartų. Tai leidžia aprūpinti deguonimi net tuos audinius, kuriuos dėl sutrikusios kraujotakos pasiekti įprastai sunku. Dėl to spartėja žaizdų gijimas, slopinamas uždegimas, gerėja ląstelių metabolizmas“, – teigia Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis.

Docentas pažymi, jog HBOT yra skirstoma į sveikatinimo ir medicininę. Sveikatinimo procedūrų metu kameroje sukuriamas nedidelis aplinkos slėgiui artimas slėgis (1ATA ar kiek daugiau), todėl poveikis organizmui yra ribotas. O medicininėje hiperbarinėje terapijoje, kuri taikoma ir Kauno klinikose, naudojamas 2–3 kartus didesnis nei įprastas atmosferos slėgis (2-3ATA), todėl organizmas gali būti aprūpinamas ženkliai didesniu deguonies kiekiu. Narų medicinoje naudojamas net dar didesnis slėgis (6ATA ir daugiau).

Lina prisimena, jog savijautos pokyčius pajuto jau po pirmųjų procedūrų.

„Pusę metų jaučiausi labai gerai, netgi geriau nei sveikas žmogus. Jauti, kad esi pripildytas deguonies – pagerėja miegas, fizinė ir emocinė būsena, protiškai tampi aktyvesnis. Tas poveikis yra didžiulis. Po procedūrų lengviau susitvarkyti su stresu, geresnė emocinė būsena“, – džiaugiasi pacientė.

Pastebima, kad HBOT šiandien taikoma vis plačiau – nuo sunkiai gyjančių žaizdų ir infekcijų gydymo iki pagalbos pacientams po įvairių sudėtingų būklių ar operacijų.

„Pastaraisiais metais HBOT išgyvena naują pakilimą. Modernios technologijos leidžia tiksliai valdyti terapijos parametrus, o tarpdisciplininis bendradarbiavimas plečia jos taikymo ribas – nuo chirurgijos iki infekcinių ligų gydymo ir reabilitacijos. Augantis mokslinių tyrimų skaičius patvirtina terapijos naudą gydant sunkias infekcijas ir kitas sudėtingas būkles“, – nurodė Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Pirmojo bendrosios intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Eglė Belousovienė.

Jos teigimu, vienas iš šio gydymo išskirtinumų – procedūros atliekamos tiek stacionare besigydantiems pacientams, tiek ambulatorijoje ir juos prižiūri intensyviosios terapijos gydytojai ir slaugytojai, o prireikus konsultuojasi įvairių sričių specialistai. Tai leidžia gydymą saugiai taikyti sudėtingesniais atvejais ir užtikrinti visapusišką pacientų priežiūrą ir saugumą.

Pacientė Lina sako, kad svarbi ne tik pati terapija, bet ir ją lydintis žmogiškas ryšys.

„Per penkerius metus labai susidraugavau su šita komanda. Tai nuostabūs, kompetentingi žmonės, kurie ne tik išmano savo darbą, bet ir moka palaikyti“, – teigia moteris.

Gegužė minima kaip hiperbarinės oksigenoterapijos žinomumo mėnuo. Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikų hiperbarinės deguonies terapijos padalinys skaičiuoja jau keturiasdešimt penktuosius veiklos metus. Pirmasis seansas čia atliktas dar 1981 m. Šiandien čia HBOT taikoma įvairioms sudėtingoms būklėms gydyti, o gydymo galimybės nuolat plečiamos bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams.