Nuo nušalimo iki hipotermijos: ką žinoti per didelius šalčius

Šį savaitgalį meteorologai prognozuoja ypač žemą oro temperatūrą, todėl svarbu pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata bei saugumu. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus gydytoja ortopedė traumatologė Indrė Kuropatkinaitė-Vaitekūnė įspėja, kad šalčio pasekmės gali būti labai skaudžios – nuo galūnių amputacijos iki bendro organizmo atšalimo, galinčio baigtis net ir mirtimi. 

Specialistė pasakoja, kaip atpažinti nušalimo požymius, kada būtina kreiptis į medikus, ką daryti nušalus ir ko tikrai negalima daryti. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nušalti gali kiekvienas – ne tik benamiai ar rizikingų įpročių turintys žmonės, o ypač pažeidžiami yra senoliai bei vaikai.

Kokie būna nušalimai?

Šalčio poveikis žmogui gali pasireikšti įvairiomis formomis: bendru organizmo atšalimu (hipotermija), odos pažeidimais dėl šalčio (nuožvarbomis), taip pat galūnių nušalimais. Kai kuriems žmonėms atsiranda ir padidėjęs jautrumas šalčiui, vadinamoji šalčio alergija, arba Raynaud’o fenomenas – laikina reakcija į šaltį, kai staiga pabąla vienas ar keli pirštai, atsiranda skausmas ar jutimo sutrikimų. Dažniausiai nušąla tos kūno dalys, kurios yra labiausiai atviros ar prasčiau aprūpinamos krauju – pirštai, ypač jų galiukai, pėdos, ausys, nosis ir veidas.

Kurie nušalimai pavojingiausi? Kaip juos atpažinti?

Visi nušalimai kelia grėsmę sveikatai, nes sunkiais atvejais gali baigtis galūnių amputacija. Tačiau didžiausią pavojų gyvybei kelia hipotermija – bendras organizmo atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C. Hipotermija dažniausiai ištinka ilgai būnant šaltyje, sušlapus, esant stipriam vėjui ar netinkamai apsirengus. Riziką didina ir alkoholio vartojimas, fizinis išsekimas. Bendro organizmo atšalimo požymiai – stiprus drebulys, mieguistumas, vangumas, kalbos sutrikimai, išblyškusi oda. Vėliau gali pasireikšti koordinacijos stoka, sąmonės praradimas ir širdies veiklos sutrikimai. Sunki hipotermija kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, todėl tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.

Kalbant apie odos ar galūnių nušalimus, pradinėse stadijose šalčio paveiktos vietos tampa labai šaltos, parausta, vėliau gali pabalti ir prarasti jautrumą. Jei oda sukietėja, tampa pilkšva, atsiranda pūslės ar visiškas nejautrumas, tai rodo rimtą pažeidimą. Į gydytojus reikėtų kreiptis, jei atsiranda skausmas, tirpimas, patinimas, odos spalvos pakitimai, sumažėjęs jautrumas ar pūslės, pripildytos skysčio ar kraujo.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą nušalus?

Pajutus, kad kuri nors kūno dalis šąla, ją reikėtų šildyti kūno šiluma – savo ar šalia esančio žmogaus. Pavyzdžiui, plaštakas galima laikyti pažastyse. Jei sušalo pėdos, nusiaukite batus ir kojines, o pėdas uždėkite ant kito asmens kūno. Veidą šildykite delnais, netrindami odos. Pažeistą vietą galima merkti į drungną, kambario temperatūros vandenį, arba pridengti vilnoniu audiniu. Rekomenduojama gerti šiltus gėrimus, bet šiukštu ne alkoholį. Jei būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytojus.

Ko daryti negalima?

Negalima trinti ar masažuoti nušalusių vietų, nes tai gali dar labiau pažeisti audinius. Jokiu būdu neglauskite sušalusios galūnės prie labai karštų šaltinių ar nedėkite šildyklės ant pažeistos vietos. Taip pat nereikėtų trinti sniegu ar merkti į labai karštą ar šaltą vandenį. Siekdami sušilti, nevartokite alkoholio ar nesigriebkite cigaretės. Alkoholis išplečia kraujagysles ir taip dar daugiau kūno šilumos atiduodama aplinkai, o rūkymas blogina kraujotaką galūnėse. Svarbu vengti pakartotinio sušalimo po sušildymo, nes tai gali dar labiau pakenkti audiniams.

Kaip apsisaugoti nuo nušalimų?

Einant į lauką svarbu rengtis sluoksniais, rinktis vilnonius ar sintetinius drabužius, kurie išlaiko šilumą net sudrėkę. Geriausias sluoksniavimas būtų toks: pirma – drėgmę šalinantis sluoksnis (pvz., sintetiniai termoapatiniai), antra – šildantis (pvz., vilnonis megztinis ar flisinis džemperis), trečia – nuo vėjo ir lietaus saugantis sluoksnis (neperšlampamo ir neperpučiamo audinio striukė). Medvilniniai rūbai sugeria prakaitą, bet jo neišgarina, todėl ilgai lieka šlapi ir greitai atšaldo kūną. Vadinasi, pirmajam sluoksniui medvilniniai marškinėliai netinka. Be abejo, šaltu oru būtina kepurė, šalikas, pirštinės, šiltos kojinės ir žieminiai batai.

Lauke rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti, atviras odos vietas patepti riebesniu kremu, daugiau judėti, o per ypač didelį speigą apskritai likti namuose. Dažnai manoma, kad nušalimai gresia tik benamiams ar žalingų įpročių turintiems žmonėms. Iš tiesų, esant šalčiui, vėjui ir drėgmei, nušalti gali kiekvienas, ypač vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.