Skausmas tęsiasi 3 mėnesius ar ilgiau. Ką daryti?

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) veikiančios Skausmo klinikos komandą papildė du gydytojai anesteziologai reanimatologai, todėl nuo šiol lėtinio skausmo mažinimo procedūromis galės pasinaudoti daugiau pacientų. 

„Būna, kad į kliniką pacientai atvežami vežimėliais, ateina su ramentais. Bet po procedūros pastebime, kad išeina be ramentų arba atsistoja iš vežimėlio ir jau gali eiti pasiremdami“, – džiaugiasi RVUL gydytojas anesteziologas reanimatologas Rapolas Pelanis.

Kartu su gydytoja anesteziologe reanimatologe Miglė Kalinauskaitė jis papasakojo apie lėtinio skausmo gydymo tikslus, galimybes ir pacientų baimes.

Dažniausi – nugaros ir sąnarių skausmai

RVUL Skausmo klinikoje paslaugos teikiamos pacientams, kurie jaučia lėtinį skausmą. Vienas iš klinikoje dirbančių gydytojų, anesteziologas reanimatologas R. Pelanis patikslina, kad pagalbos tikslinga kreiptis tiems pacientams, kuriems skausmas trunka tris mėnesius ar ilgiau ir jo nepavyko numalšinti vartojant medikamentus, taikant reabilitaciją.

Gydytojas pastebi, kad lėtinio skausmo priežastys gali būti įvairios, tačiau į RVUL dažniausiai kreipiasi pacientai, kenčiantys nuo nugaros ir sąnarių patologijų skausmų. Pacientų amžius įvairus – nuo 18 metų iki 90-ies ar net vyresnių. Neretai pasitaiko pacientų, kurie skausmą kenčia jau daug metų.

Kaip užsiregistruoti konsultacijai ir ko tikėtis?

Gydytoja anesteziologė reanimatologė M. Kalinauskaitė pasakoja, kad į konsultaciją pacientas turėtų atvykti pasiruošęs: „Pirmiausia reikalingas siuntimas gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijai, kurį gali išrašyti šeimos gydytojas ar kitas specialistas“.

Pasak gydytojos, būtų puiku, jei pacientas turėtų ir gydytojo neurologo ar ortopedo traumatologo konsultacijos išvadas, kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų vaizdus ir aprašymus, nes tai padeda tiksliau įvertinti galimą skausmo priežastį ir parinkti individualų gydymą.

„Skausmo klinika nėra pirmoji grandis, nuo kurios pradedamas lėtinio skausmo gydymas, prieš tai turėtų būti taikomas įprastas medikamentinis, reabilitacinis, kartais chirurginis gydymas, tik tada į procesą įsitraukiame mes“, – teigia M. Kalinauskaitė.

R. Pelanis pabrėžia, kad lėtinio skausmo gydymas yra kompleksinis ir parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į skausmo tipą, intensyvumą bei sveikatos būklę: „Pacientams gali būti taikomas medikamentinis gydymas ir intervencinės procedūros. Medikamentinis gydymas apima įvairių grupių vaistų vartojimą – nuo nereceptinių analgetikų iki stipresnių, receptinių skausmą malšinančių vaistų“.

Gydytojo teigimu, intervencinės procedūros dažniau taikomos tada, kai sisteminis medikamentinis gydymas yra nepakankamai efektyvus ar sukelia nepageidaujamą šalutinį poveikį.

„Naudojamos nervų blokados, kurių metu šalia skausmo signalą perduodančio nervo suleidžiami nuskausminantys ir uždegimą mažinantys vaistai. Be to, gali būti taikomos ir ilgiau veikiančios procedūros, pavyzdžiui, krioterapinės (šalčio) blokados. Mūsų atliekamos procedūros skausmą bent jau kuriam laikui sumažina, tada žmogus gali atlikti fizinę reabilitaciją ir, tikėtina, skausmai ilgalaikėje perspektyvoje turėtų sumažėti“, – tvirtina R. Pelanis.

Kaip vyksta procedūra?

Paprašyta papasakoti, kaip vyksta procedūra, gydytoja M. Kalinauskaitė sako, kad konsultacija prasideda nuo pokalbio su pacientu.

„Renkame informaciją apie skausmą – kur skauda, kada skausmas atsirado, kas jį sustiprina ar sumažina, kokius vaistus pacientas vartoja, kokiomis gretutinėmis ligomis serga ir kt. Analizuojame kitų specialistų išvadas ir vaizdinius tyrimus, atliekame fizinį paciento ištyrimą ir tuomet sprendžiame, ar intervencinė procedūra yra reikalinga ir kokia būtų tinkamiausia“, – pasakoja gydytoja.

Ir priduria: „Jei nusprendžiame atlikti intervenciją ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai ją atliekame tos pačios konsultacijos metu. Kartais procedūra atidedama, jei, pavyzdžiui, pacientas vartoja kraujo krešėjimą veikiančius vaistus ar yra kitų medicininių aplinkybių, dėl kurių reikalingas papildomas pasiruošimas. Po kai kurių intervencijų rekomenduojama kelias dienas vengti intensyvaus fizinio krūvio, reabilitacijos procedūrų. Po procedūros pacientai tam tikrą laiką stebimi klinikoje, kad įvertintume jų savijautą ir galimas ankstyvas nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip alergija, kraujospūdžio pokyčiai ar laikini jutimo sutrikimai. Ankstyvuoju laikotarpiu galima įvertinti ir pirminį poveikį, tačiau galutinis efektas dažniausiai pasireiškia vėliau.“

Gydytojos teigimu, intervenciniam skausmo malšinimui dažniausiai naudojami vietinių anestetikų ir gliukokortikosteroidų mišiniai – šie vaistai mažina uždegimą ir gali padėti sumažinti skausmą. Vietiniai anestetikai pradeda veikti gana greitai, todėl trumpalaikis poveikis gali būti juntamas netrukus po procedūros. Jei naudojami gliukokortikoidai, jų poveikis paprastai išryškėja per kelias dienas ar savaites.

Kokių rezultatų tikėtis?

Gydytojas anesteziologas reanimatologas R. Pelanis pabrėžia, kad Skausmo klinikoje dirbantys gydytojai siekia, jog pacientui pagerėtų jau po pirmos procedūros. Visgi, kiek laiko truks vaistų poveikis – yra individualu ir priklauso nuo paciento patologijos ir procedūros tipo.

„Pirmiausiai labai svarbu pabrėžti, kad tai yra laikinas sprendimas ir tikrosios skausmo priežasties jis dažniausiai nepašalina. Mes sumažiname arba panaikiname skausmą ir suteikiame žmogui didesnį komfortą, todėl jis gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, atlikti fizinę reabilitaciją. Be to, yra tokių situacijų, kai reabilitacija ar operacinis gydymas yra neįmanomi, todėl žmogui liekame vienintele pagalba“, – sako R. Pelanis.

Anot jo, nors ilgalaikis poveikis atsiranda vėliau, tačiau iš RVUL pacientas jau gali išeiti su sumažėjusiu skausmu. Būna, kad į pacientai atvežami vežimėliais, ateina su ramentais. Bet po procedūros pastebi, kad išeina be ramentų arba atsistoja iš vežimėlio ir jau gali eiti pasiremdami.

„Procedūros poveikis gali trukti nuo kelių dienų iki trijų mėnesių, metų ar net ilgiau. Procedūrų kiekis nėra ribojamas, o saugus jų dažnis priklauso nuo vaistų dozavimo. Kiekvieną pacientą vertiname individualiai. Bet jei procedūros poveikis yra trumpalaikis, pavyzdžiui, išlieka tik mėnesį, rekomenduojama registruotis pakartotinei konsultacijai, kurios metu keičiama gydymo taktika. Taip pat visada pabrėžiame, kad ilgalaikio poveikio reikia palaukti ir tik tada vertinti gydymo efektyvumą“, – pataria R. Pelanis.

Pacientų baimės

Gydytojai pastebi, kad kai kurie pacientai delsia kreiptis pagalbos į dėl baimės priprasti prie skausmą malšinančių vaistų.

„Kiekvieno paciento situaciją vertiname individualiai, o jei neopioidiniai vaistai nuo skausmo nėra pakankamai veiksmingi, tam tikrais atvejais gali būti skiriami ir opioidiniai analgetikai. Jie parenkami atsakingai, įvertinus naudą ir galimą riziką, paprastai pradedant nuo mažesnės dozės, kuri koreguojama pagal paciento poreikius pakartotinių vizitų metu“, – sako gydytoja M. Kalinauskaitė.

Ji pabrėžia, kad priklausomybės rizika vartojant opioidinius vaistus egzistuoja, todėl jų skyrimas visada yra apgalvotas ir pagrįstas medicininėmis indikacijomis. Tinkamai parinkus preparatus, laikantis gydytojo nurodymų ir užtikrinant stebėseną, ši rizika gali būti reikšmingai sumažinta.

„Pastebiu nemažai pacientų baimės, dėl kurios jie apskritai vengia vartoti paskirtus vaistus ar savavališkai nutraukia gydymą, todėl norimas rezultatas nepasiekiamas. Pasitaiko, kad pacientai, pasitarę su artimaisiais ar remdamiesi nepatikima informacija, nusprendžia nevartoti paskirtų medikamentų. Svarbu suprasti, kad dalis vaistų, skirtų lėtiniam skausmui gydyti, veikia palaipsniui ir terapinis poveikis pasireiškia tik juos vartojant reguliariai bei nustatytą laiką. Todėl laikantis gydytojo rekomendacijų, derinant medikamentinį gydymą su reabilitacija ir vengiant skausmą provokuojančių veiksnių, galima pasiekti geresnių rezultatų. Lėtinio skausmo gydymas yra kompleksinis procesas, kuriame svarbus aktyvus ir sąmoningas paciento dalyvavimas“, – pabrėžia gydytoja M. Kalinauskaitė.

Trumpa atmintinė: ką daryti?

• Skausmas tęsiasi 3 mėnesius ar ilgiau, ir įprastos priemonės nepadėjo.
• Gaukite siuntimą pas gydytoją anesteziologą reanimatologą, jį gali išrašyti šeimos gydytojas arba kitas gydantis specialistas.
• Atsineškite dokumentus: turimus tyrimus ir išvadas (pvz., KT (MRT) vaizdus ir aprašymus, neurologo ar ortopedo konsultacijų išvadas).
• Laikykitės rekomendacijų po konsultacijos (procedūros) ir, jei reikia, suplanuokite pakartotinį vizitą pagal gydytojo nurodymus.