Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Seimui panorėjus, prezidentei pritarus – eilės pas medikus išnyks?

Dalia Šimkutė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-07-18 00:02:45

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad sumažėtų eilės gydymo įstaigose, o jų veikla būtų skaidresnė. Tačiau kai kurie portalo VLMEDICINA.LT kalbinti medikai mano, jog priimti įstatymai sveikatos sistemos vienos iš problemų – eilių pas gydytojus neišspręs.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Įstatyme numatyti maksimalūs terminai, per kuriuos žmogui turi būti suteiktos gydymo paslaugos. Draustiems pacientams nemokama paslauga pas šeimos gydytoją turės būti suteikiama per 7 dienas, pas gydytojus specialistus – ne ilgiau kaip per 30 dienų. Brangūs tyrimai turės būti atliekami per 30 dienų, o planinės operacijos – per 60 dienų. Laiku nesuteiktos gydymo paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis. Už jas gydymo įstaigoms bus apmokama proporcingai mažesniu įkainiu – nuo 20 iki 50 procentų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo prof. Vinso Janušonio teigimu, šios prezidentės D.Grybauskaitės patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, įsigaliosiančios nuo 2018-ųjų, didina Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos įstaigų atsakomybę dėl sveikatos priežiūros prieinamumo.

Tad, anot profesoriaus, iki įstatymo pataisų įsigaliojimo likęs pusantrų metų laikotarpis skirtas pasiruošti priimto įstatymo vykdymui. Sveikatos apsaugos ministerija turi priimti nemažai poįstatyminių teisės aktų, išspręsti finansinius klausimus, padėsiančius įgyvendinti įstatymo pataisas.

„Eilės – tai pirmiausia vadyba ir pinigai. Gera sistemos ir įstaigų vadyba būtina, tačiau vien to nepakanka. Eilių mažinimui reikalingi medikai, visų pirma gydytojai specialistai. Jų turi būti pakankamai ruošiama universitetuose, o gydymo įstaigos turi turėti finansines galimybes jų daugiau įdarbinti. Naujoms ir papildomoms technologijoms taip pat reikės lėšų. Šios problemos iki numatyto termino ir turi būti sprendžiamos“, – sakė prof. V. Janušonis. Jo manymu, daugiausiai problemų patirs pacientams patrauklios, t.y. , kuriomis jie tiki ir pasitiki, sveikatos priežiūros įstaigos bei jose dirbantys paklausiausi gydytojai.

„Bus gana sudėtinga įvykdyti pacientų registraciją be termino – t. y. keliems mėnesiams į priekį (jeigu pacientas nori būtent tik pas konkretų gydytoją), – neslepia prof. V. Janušonis. – Klaipėdos universitetinė ligoninė yra patraukli pacientams, mes gydome daug daugiau ligonių, nei apmoka ligonių kasos. Todėl pas kai kuriuos specialistus yra eilės. Ilgiausios – pas odos ir venerinių ligų gydytoją, nes ji tik viena, nemažos eilės ir pas akių ligų specialistus, gydytojus neurologus“.

Pasak V. Janušonio, viena iš priemonių, padėsiančių įgyvendinti šias įstatymo pataisas – Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos priimti sprendimai nuo liepos 1-osios padidinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Vyriausiasis gydytojas atskleidė, kokios veiklos kryptis planuojamos jo vadovaujamo įstaigoje, padėsiančios įgyvendinti minėto įstatymo pataisas: e. sveikatos paslaugų plėtra; naujų medikų specialistų įdarbinimas; efektyvių technologijų diegimas; darbo organizavimo tobulinimas, našumo didinimas.

„Manau, kad sveikatos priežiūros įstatymo pataisos padės sumažinti eiles ir pagerinti pacientų sveikatos priežiūros prieinamumą“, - apibendrindamas išreiškė optimistinį požiūrį profesorius V. Janušonis.

Vinsas Janušonis. © Algirdo Kubaičio nuotr.

Problema – trūksta gydytojų

Tačiau kiti du portalo VLMEDICIA.LT kalbinti medikai, paprašyti įvertinti minėtas įstatymo pataisas, nusiteikę kritiškai.

Pasak UAB Plungės sveikatos centro direktorės Irenos Nekrašienės, pirmiausia Seimas turėtų nuspręsti, ką padaryti, kad gydymo įstaigoms netrūktų medikų, tada ir eilių nebebūtų.

„Nuo to, kad gydymo įstaiga negaus pinigų, jeigu nesugebės sumažinti pacientų eilių, niekam geriau nebus. Sudėtinga laikytis naujosiose įstatymo pataisose numatytų normatyvų bus antrinio ir tretinio lygio gydymo įstaigoms. Galbūt jose bus žmonėms dalinami talonai, jie priimami tik tada, kai tikrai reikia, ir kitais būdais bus sprendžiama“, – svarstė vadovė.

Ji priminė, kad daugelis jaunų specialistų, baigusių mokslus, pasilieka dirbti ir gyventi didmiesčiuose arba išvyksta į užsienį, tad mažesniems miestams pritraukti gydytojus yra labai sunku.

„O mes, pirminio lygio įstaiga, priimame savo pacientus iškart, juos saugome, tad stengiamės, kad būtų jiems suteiktos kuo geriausios paslaugos. Bet senstame, tad gali ir mūsų įstaigoje atsirasti problemų dėl gyventojų greitesnio patekimo pas medikus“, – kalbėjo I. Nekrašienė.

Sprendžiama ne nuo to galo

Plungiškei gydytojai pritarė ir vienos Vilniaus poliklinikos šeimos gydytojas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.

Šis gydytojas, turintis daugiau kaip dešimt metų praktinio darbo patirtį ir privačiose, ir valstybinėse gydymo įstaigose, sakė, jog teoriškai šio įstatymo pataisos siekia naudingo dalyko – sumažinti eiles, bet realybėje tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu vieną apylinkę galėtų aptarnauti ne vienas, o keletas šeimos gydytojų. Tačiau vargu ar tai įmanoma, nes nebūtų iš ko mokėti gydytojams atlyginimų. Tiesa, jis priminė, jog ministerija iš rezervų padidino paslaugų įkainius, bet, pavyzdžiui, jų įstaigos buhalterė išsyk pasakė, jog didesnio atlyginimo nesitikėtų, juo labiau kad šeimos gydytojai įstaigai yra nuostolingi.

„Mums atlyginimą nustato administracija, suderinusi su steigėju, tad jeigu apylinkėje, priklausančioje šeimos gydytojui, yra daug pensininkų, jų tyrimams ir kitoms šeimos gydytojo teikiamoms paslaugoms apmokėti išleidžiama daug, tad įstaiga patiria nuostolių. Kodėl? Lėtinės ligos, kuriomis dažniausiai serga vyresni žmonės, ne visada išgydomos. O, pavyzdžiui, vaikai dažniausiai perserga ūmiomis ligomis, pasveiksta ir kulniuoja į darželį ar mokyklą“, – dėstė pašnekovas.

Jo teigimu, vienoje apylinkėje, priskirtoje šeimos gydytojui, gali būti 1550 žmonių, jeigu joje nėra ar yra labai mažai vaikų. O jeigu pacientai yra suaugusieji, jie nėra skirstomi pagal amžių, todėl natūralu, kad jei tarp jų yra daugiau pensininkų, šeimos gydytojo duris jie varsto gana dažnai. Nors ir buvo skatinama, anot mediko, jog vaikai nuo pediatrų persirašytų pas šeimos gydytojus, tačiau jie neatsveria vis daugėjančio vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus.

Pašnekovo duomenimis, senjoras jų įstaigoje per metus pas gydytoją užsuka 12 – 13 kartų, o kitose – 3 – 4 kartus.

Reiktų suvokti paprastą dalyką: kuo daugiau pacientų gydytojui tenka priimti per dieną, tuo prastėja teikiamos paslaugos kokybė. Apie tai pirmiausiai ir būtina galvoti, o ne pulti mechaniškai karpyti eiles.

„Prezidentės pasirašytos pataisos problemos dėl eilių neišspręs, nes daugiau gydytojų įstaigose neatsiras. Bijau, kad administracija tiesiog pasakys: „Priimkite daugiau pacientų“, nors pastarųjų skaičius, o ir konsultacijų poreikis, nemažės. Kaip spėti daugiau priimti? Arba dirbti viršvalandžius, arba trumpinti vieno paciento konsultacijos laiką. Arba reikėtų nustatyti, kiek kartų pacientas per metus gali nemokamai apsilankyti pas šeimos gydytoją, šiuo būdu užkertant kelią tuo piktnaudžiauti linkusiems asmenims. O prie specialistų – kardiologų ir daugelio kitų, manau, nesumažės eilės, nes jų trūksta, nebent visiems pacientams reikėtų papildomai susimokėti 5 ar 10 eurų už konsultaciją. Todėl manau, kad tai yra visos sveikatos sistemos problema“, - pasidalijo mintimis pašnekovas.

Jo darbovietėje norintiesiems patekti pas šeimos gydytoją planinei konsultacijai gali tekti laukti iki 1 mėnesio, tik būtinoji pagalba suteikiama tą pačią dieną. Pirminio vizito pas gydytoją metu pacientui skiriama 15 min., pakartotinio (pavyzdžiui, aptarti atliktų tyrimų rezultatus ir pakoreguoti gydymą) – 10 min., tad dirbantis etatu gydytojas per dieną priima apie 25 – 30 ligonių. Gripo epidemijos metu pasitaiko, kad konsultuoja ir 40 ar 50 asmenų, tačiau tuomet tenka labai skubėti ir didėja klaidų rizika.

„Nustatyto laiko ligoniui, kuris vyresnis nei 65 metų, tikrai nepakanka, šis normatyvas yra pasityčiojimas iš gydytojo ir iš paciento, – kritikavo medikas. – Reiktų suvokti paprastą dalyką: kuo daugiau pacientų gydytojui tenka priimti per dieną, tuo prastėja teikiamos paslaugos kokybė. Apie tai pirmiausiai ir būtina galvoti, o ne pulti mechaniškai karpyti eiles. Ilgų eilių problema tikrai rimta, bet, kaip jau ne kartą pasitaikė Lietuvoje, imama spręsti ne nuo to galo“.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų