Kas išmokys sveikatos raštingumo?

Komentaro autorius–Karolis Buika, šeimos ir odontologijos klinikos„Signata“vykdantysis direktorius 

Sveikatos sistemą statome 30 metų. Naudojimosi instrukcijos taip ir neparašėme.

Diskutuojame apie eiles, finansavimą, gydytojų trūkumą. Bet skaičiai rodo problemą, apie kurią kalbame gerokai per mažai:

• 73 proc. Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas yra nepakankamas arba probleminis (Gatulytė et al., 2022, Archives of Public Health). Europoje vidutiniškai – 47 proc. (Sørensen et al., HLS-EU).
• Žemas sveikatos raštingumas nuosekliai susijęs su dažnesnėmis hospitalizacijomis, didesniu skubios pagalbos naudojimu, prastesniu vaistų vartojimu ir didesniu vyresnio amžiaus žmonių mirtingumu (Berkman et al., 2011, Annals of Internal Medicine – 96 tyrimų apžvalga).
• Ir atvirkščiai – edukacinės savipriežiūros intervencijos, įrodyta, mažina skubios pagalbos apsilankymus ir hospitalizacijas (Sheridan et al., 2011).

Ką tai reiškia kasdienybėje? Matome kiekvieną dieną:

• Skubos tvarka norima spręsti problemas, kurios tęsiasi metus.
• Siuntimas suprantamas kaip bilietas, kurį „man privalo išduoti“, o ne kaip gydytojo klinikinis sprendimas.
• Savaitė laukimo lėtinei būklei laikoma sistemos žlugimu.

Ir tai ne pacientų kaltė. Niekas jų to nemokė. Nei mokykloje, nei vėliau.

Bankininkystėje išmokau paprastą taisyklę: produktas, kuriuo klientas nemoka naudotis, kuria ne vertę, o skambučius į aptarnavimo centrą. Sveikatos sistemoje tie „skambučiai“ nusėda skubios pagalbos skyriuose ir šeimos gydytojų kabinetuose.

Investuojame į infrastruktūrą, skaitmenizaciją, naujus etatus. O pigiausia intervencija su geriausiai įrodytu efektu – išmokyti žmones naudotis tuo, ką jau turime.

Todėl kyla klausimas: ar sveikatos raštingumo turėtume mokyti mokykloje taip pat rimtai, kaip matematikos? Ir kieno tai darbas – švietimo sistemos, gydymo įstaigų ar visų mūsų?