Sausų pusryčių skandalas: šokiruojanti tiesa apie cukrų

Maisto pramonė per tiek gyvavimo metų sukūrė galybes pirkėjų viliojimo triukų. Baisiausia, kad dažniausiai jų aukomis tampa jūsų vaikai. Apsilankykite prekybos centre, sausų pusryčių skyriuje, nustebsite, kiek ten ant pakuočių „gyvena“ spalvingų meškučių, voveryčių ir bitučių, mojančių jums ir viliojančių paragauti „saldaus stebuklo“.

Beveik ant visų pakuočių didelėmis raidėmis išpyškinta: „PRISOTINTAS VITAMINŲ IR MINERALŲ“. Patrauklių spalvingų dėžučių turinys – subalansuotos mitybos dalis? Vargu…

Jau kelis dešimtmečius buvo formuojama nuomonė, kad grūdų dubuo – vienas iš sveikiausių maisto produktų, kurį rūpestinga mama tiesiog privalo patiekti savo vaikučiui per pusrytėlius. Tačiau daugelis javų „slepia“ siaubingą paslaptį: sausų pusryčių gamintojai į juos „pripumpuoja“ milžinišką kiekį cukraus.

Mokslinių tyrimų grupė „Kuris? (angl. Which?)“ ištyrė cukraus kiekį 50-yje skirtingų gamintojų sausų pusryčių. Rezultatai turėtų šokiruoti. Produktuose, apie kuriuos visada galvojome, kad jie yra sveiki, „pakrauta“ didžiulis kiekis cukraus, todėl jie galėtų būti prilyginti šokoladiniams sausainiams ir tikrai neverti užrašo – SVEIKO GYVENIMO RECEPTAS.

Pateikiamas ir mokslinių tyrimų grupės „Kuris?“ didžiausių nusikaltėlių sąrašas: pirma vieta – „Kellogg Frosties“ (37 proc. cukraus); antra vieta – „Tesco Choco Snaps“ (36 proc. cukraus); trečia vieta – „Sugar Puffs“ (35 proc. cukraus). Anot Maisto standartų agentūros (Didžioji Britanija), cukraus kiekis yra aukštas, kai viršija 15 procentų, taigi, šiuo atveju, cukraus kiekis yra viršijamas dvigubai.

Galbūt nėra didelė staigmena, kad „Kellog Frosties“ saldus – cukrus yra matomas ant kiekvienos dribsnių plokštelės. Paklausite: ar tai svarbu? Atsakymas – TAIP! Pripažinti moksliniai faktai rodo, kad per didelis cukraus kiekis padidina jūsų šansus nutukti, susirgti diabetu, širdies bei kepenų ligomis, netgi vėžiu.

Paskutinis straipsnis labai vertinamame žurnale „Nature“ teigia, kad cukraus perteklius prisideda prie 35 milijonų mirčių per metus visame pasaulyje. „Tai ne tik nutukina žmones, bet ir pakeičia medžiagų apykaitą, didina kraujospūdį, išbalansuoja hormonų sistemą“, – sakė straipsnio „Toksiška tiesa apie cukrų“ autoriai. Jie teigia, kad šiek tiek cukraus žmogaus organizmui nekenkia, tačiau didelis kiekis – žudo. Užsiminė, kad cukrus turi būti reguliuojamas ir kenkia lygiai taip pat kaip cigaretės.

Didžiausias per didelio cukraus kiekio pavojus – nutukimas. Tai ne tik dėl to, kad jis yra kaloringas, tačiau cukrus jūsų organizmą veikia kaip narkotikas. Suvartodami daug cukraus, jūs jo norite vis daugiau – tai kaip užburtas ratas. Tikriausiai girdėjote apie glikemijos indeksą – kaip greitai maisto produktai išskiria cukrų į jūsų kraują.

Pusryčių dribsniai turi aukštą glikemijos indeksą, o tai reiškia, kad virškinimo metu jie

išsiskiria staigiai ir cukraus kiekį kraujyje galime palyginti šuoliui. Tuomet jis greitai nuslūgsta ir „palieka“ jus su dar didesniu alkio jausmu, nei buvote prieš tai. Štai kodėl žmonės, kurie ryte valgo sausus pusryčius, jaučiasi pavargę ir tiesiog negali išlaukti pietų meto, dažniausiai pietauti jau užsimano 11 valandą.

Sausų pusryčių valgymą galima palyginti su popieriaus metimu į ugnį. Akimirka ir vėl jums reikia naujo kuro. Problema ta, kad kartą jau panaudojus tokio „kuro“, jūsų organizmas reikalaus kažko saldaus. Ir taip, jei nesate atsargūs, labai lengvai įsisukama į nutukimo spiralę. Pusryčiai, sudaryti iš nesaldinti jogurto ir saujelės vaisių ar riešutų, yra lėtai ant ugnies deganti anglis – organizmas pasisavina palaipsniui, todėl nebus staigaus cukraus alkio.

Taigi, jei cukrus daro tokį blogą poveikį mūsų organizmui, kodėl sausų pusryčių gamintojai jo neatsisako? Norėdami tai suprasti, turėtumėte šiek tiek pasidomėti pramonės ekonomika. Kruopų košės pusryčiams yra šiuolaikinio kapitalizmo stebuklas. Paimate itin pigius ingredientus, pavyzdžiui, kukurūzus arba ryžius, apdorojate gana paprastu gamybos procesu ir parduodate visuomenei su milžinišku antkainiu. Šiame gamybos procese yra aiškios dvi problemos: pirmoji – gamybos metu pašalinama daug naudingų medžiagų; antroji – smulkinant ir kitaip apdorojant, pavyzdžiui, pučiant į juos orą, galutinio produkto skonį galime palyginti su laikraščio – nelabai patrauklu. Štai tada „atkeliauja“ cukrus (ir druska, bet čia jau kita istorija). Didelis cukraus kiekis yra vienintelis būdas, kuris gali priversti žmones vartoti šį produktą ir tai daryti pakartotinai.

Iškyla dar viena gamintojų problema – kaip vaikai tampa pagrindiniais jų vartotojais, jeigu sudėtyje tiek cukraus? Atsakymas lygiai toks paprastas, kaip ir nesąžiningas: grūdai suteikia ilgai puoselėtą ir kurtą sveikatos dovaną. Prisiminkite žodį „Pagerintas“. Jis „puošia“ beveik kiekvieną sausų pusryčių pakuotę – tai stipriai, bet niekšingai veikia vartotojo pasąmonę. Šis maistas saldus, o saldūs maisto produktai dažniausiai yra nesveiki – tačiau ne šis!

Pridėdamas sintetinių vitaminų į sausus pusryčius, gamintojas gali „rėkti“: sudėtyje yra tiamino, riboflavino, niacino, vitamino B6, folio rūgšties, vitamino B12, geležies, kalcio. Bet ar užmišote – 35 procentai to, ką valgote, yra cukrus. Tai maždaug trys su puse šaukštelio 40-yje gramų sausų pusryčių.

Nėra vienareikšmio melo – šių vitaminų sudėtyje yra (nors didesni jų kiekiai yra kituose produktuose, pavyzdžiui, kiaušiniuose ar mėsoje). Tai savotiška priedanga atitraukti dėmesį nuo realios istorijos.

Kita marketinginė gudrybė, naudojama ant suaugusiesiems skirtų grūdų pakuočių, yra ženklinimas – mažai riebalų (dažnai rašoma: „mažiau nei 2 proc. riebalų“). Taip, javų grūdai pagal savo prigimtį turi mažai riebalų savo sudėtyje. Bet tai dar viena raudona vėliavėlė atitraukti jus nuo cukraus ir druskos kiekio dribsniuose. Vėlgi, nėra nieko neteisėto šiame prekybos konvejeryje, tačiau, mano nuomone, tai nesąžininga. Iš visų gamintojų marketinginių gudrybių pati baisiausia – linksmų animacinių žvėrelių vaizdavimas ant pakuočių – taip tiesiogiai kreipiamasi į vaikus.

Ką daryti, kad

pagaliau baigtųsi šis saldžių grūdų skandalas? Tiesiog privalome skaityti informacines etiketes apie maisto produktų sudėtį. Antra, vyriausybė gamintojams turėtų įvesti cukraus mokestį. Žinoma, tai juokinga: sukurti ir vėl griauti tokias pelningas įmones, kurios laikosi iš mūsų priklausomybės cukrui. Taigi, jeigu jums rūpi jūsų vaikų sveikata, pasistenkite patiekti pusryčiams ne dribsnius, o kažką tikrai sveiko – vaisių, riešutų, daržovių ar nesaldintos košės. Nuo jūsų sąmoningumo priklauso jūsų ir jūsų vaikų sveikata.