Saugaus ėjimo slidžiu keliu receptas – nelaikykite rankų kišenėse

Vyraujant itin permainingiems žiemos orams, sniegą keičiant šlapdribai, staigiai šąlant, padaugėja pėsčiųjų patiriamų traumų. Vaistininkų teigimu, daugiausiai būna patempimų bei sutrenkimų, tačiau patirta trauma gali turėti ir labai rimtų padarinių. Norint to išvengti, būtina laikytis pagrindinių taisyklių ir laiku konsultuotis su sveikatos specialistais.

Reklama

Vaistinėse daugėja traumas patyrusių pacientų

Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės teigimu, žiemą į vaistines užsuka daugiau traumas patyrusių žmonių, kurie ieško pagalbos ir patarimo.

„Žinoma, svarbiausia stengtis traumos išvengti, tačiau jei nelaimė jau nutiko, stebėkite kaip jaučiatės. Paslydus, nugriuvus dažniausiai vis dėlto išvengiama itin sunkių sužeidimų – lūžių, smegenų sutrenkimų ir apsiribojama sutrenkimais, čiurnos patempimais. Jei skausmas labai stiprus, judėti negalite – iš karto kreipkitės į gydytojus. Tačiau jei jis pakenčiamas, padėti gali ir vaistininkas“, – pažymėjo Ž. Muzikevičiūtė.

Pasak jos, jei skausmas nestiprus – traumuotą sritį pirmas 48 valandas po traumos kelis kartus per dieną rekomenduojama pašaldyti, svarbu atminti, kad iškart po traumos (iki 24-72 valandų) pažeistos vietos negalima šildyti. Tada galima išgerti vaistų nuo skausmo, tačiau jei būklė negerėja antrą ar trečią dieną – jau laikas kreiptis į gydytoją. Šiuo atveju itin svarbus kriterijus yra amžius – nors traumas patiria įvairaus amžiaus žmonės, tačiau jų pasekmes ilgiau jaučia vyresni.

„Svarbu žinoti, kad vaistai nuo skausmo negydo, jie tik malšina organizmo siunčiamą signalą – skausmą. Todėl jei skausmas nepraeina kelias dienas – ribokite mobilumą ir pasikonsultuokite su gydytoju. Tokiais atvejais rekomenduojama, kad į gydymo įstaigą jus lydėtų artimieji, padėtų įveikti laiptus, didesnius atstumus“, – pabrėžė „Camelia“ vaistininkė.

Svarbiausias patarimas – ištraukite rankas iš kišenių

Ž. Muzikevičiūtės teigimu, nenorintiems žiemą pakliūti pas traumatologą yra labai paprasti patarimai – lėčiau eiti, bent kuriam laikui atsisakyti aukštakulnių, rinktis batus tinkamu, neslystančiu padu, lipant laiptais, laikykitės už turėklų. Jei sąlygos tikrai ekstremalios – rekomenduojama įsigyti specialius apkaustus-spygliukus, dėvimus ant batų, ir niekada nelaikyti rankų kišenėse.

„Pavojingiausias atrodo plikledis, tačiau situacijų būna įvairių – paslysti galima ir ant patežusio sniego košės, ir ant itin kietai suminto, sušalusio sniego. Todėl ypač vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis nuvalytus, švarius ir sausus šaligatvius. Jei būtinai reikia kažkur eiti – rinkitės laiką, kai mašinų ir žmonių judėjimas nėra intensyvus. Svarbiausia taisyklė: niekada nelaikykite rankų kišenėse – tai padeda lengviau išlaikyti koordinaciją, o griūnant – amortizuoti smūgį. Jei yra galimybė – prašykite, kad jus palydėtų slidžiame kelyje“, – patarė vaistininkė.

Nors sakoma, kad taisyklingai griūti galima išmokti, tačiau specialistė ragina laikytis saugumo ir stengtis, kad griūti netektų.

„Jeigu jau tenka griūti, tai rekomenduojama mėginti griūti ant šono, stengtis susiriesti, taip pat vengti mėginimo smūgį amortizuoti rankomis, nes tai labai padidina riešo traumos tikimybę. Geriausia prevencija – rūpinimasis savimi ir artimaisiais, taip taupysite ne tik savo sveikatą, bet ir pinigus, kuriuos gali tekti išleisti ar prarasti patyrus rimtą traumą“, – reziumavo Ž. Muzikevičiūtė.