Neapdairumo sekundė gali pakeisti gyvenimą

„Pirmiausia būtina iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Toliau reikia užtikrinti nukentėjusiojo saugumą, kad neįvyktų didesnė trauma – nereikėtų jo kelti ar sodinti, jei tai nėra būtina“, – apie pagalbą nardant susižeidusiems žmonėms sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Sužalojimai gali būti įvairūs, tačiau rimčiausias ir skaudžiausias pasekmes gali sukelti stuburo traumos. 

Traumos – įvairios

Kylant vandens temperatūrai prasideda maudynių ir šuolių į vandenį sezonas. Deja, tokia vasariška pramoga gali baigtis įvairiomis traumomis. Gydytojas A. Černauskas sako, kad dažniausiai Skubiosios pagalbos skyriuje po nardymo atviruose vandens telkiniuose sutinka pacientus su galvos ir kaklinės stuburo dalies sužalojimais. Tokie sužalojimai dažniausiai įvyksta nėrus į nepakankamo gylio vandenį ir galva atsitrenkus į dugną, akmenį ar kitą kliūtį.

Kitos pasitaikančios traumos – galūnių lūžiai, minkštųjų audinių sužalojimai, nubrozdinimai, galvos smegenų sukrėtimai, rečiau – skendimo sukeltos komplikacijos.

„Pavyzdžiui, vienas paskutinių pacientų, kurio būklę teko vertinti skyriuje, buvo žmogus, bandęs dalgiu nušienauti tvenkinio pakrantę. Jis įkrito, panėrė, ir vandens pateko į plaučius. Jo būklė sparčiai blogėjo, todėl teko hospitalizuoti į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių“, – pasakoja A. Černauskas. Jis pabrėžia, kad šuolių į vandenį pasekmės gali būti įvairios – nuo nesudėtingo gydymosi ambulatoriškai, chirurginės operacijos ir ilgo nedarbingumo iki neįgalumo ar net mirties.

Gydytojas išskiria ir dažniausiai traumas patiriančių žmonių grupę: „Dažniausiai tai jaunesni vyrai, šiltuoju metų laiku besiilsintys prie ežero, upės ar karjero. Neretai nelaimės įvyksta spontaniškai, pramogaujant su draugais, neįvertinus vandens telkinio ypatumų. Riziką didina alkoholis, nepažįstama maudymosi vieta, tamsus paros metas ar siekis pademonstruoti drąsą.“

Stuburo ir nugaros smegenų pažeidimai

Rimčiausias ir skaudžiausias pasekmes gali sukelti stuburo traumos. RVUL Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Vladas Kieda pasakoja, kad stuburo trauma gali būti izoliuota, kai sužalojami raiščiai, raumenys ir kaulai, tačiau nugaros smegenys ir nervai išlieka sveiki. Tokiu atveju žmogų vargina stiprūs galvos ir sprando skausmai, judesiai būna labai riboti, tačiau neįgalumo galima išvengti.

Visgi, jei traumos metu yra pažeidžiamos nugaros smegenys arba nugarinių nervų šaknelės, žmogus gali tapti neįgalus. „Tokio pobūdžio traumos vadinamos neurokomplikuotomis ir yra vienos sunkiausių apskritai, nes nutraukiamas galvos smegenų ryšys su žemiau pažeidimo esančiomis organų sistemomis. Žemiau pažeidimo vietos visiškai išnyksta jutimai ir judesiai, sutrinka dubens organų veikla, audinių mityba“, – sako neurochirurgas.

Žmogaus būklę apsunkina ir tai, kad kai nugaros smegenys pažeidžiamos vandenyje, akimirksniu išsivysto paralyžius ir jis ima skęsti. Jei nelaimės vietoje yra daugiau žmonių, jie skęstantįjį spėja išgelbėti, jei ne – žmogus, deja, nuskęsta. Išgelbėtas žmogus yra gabenamas į ligoninę, kur jis gydomas ne tik dėl nugaros smegenų pažeidimo, bet ir dėl plaučių aspiracinės pneumonijos, kurią sukelia į plaučius patekęs nešvarus telkinio vanduo.

Stuburo traumų požymiai

Gydytojas V. Kieda sako, kad stuburo traumą patyręs žmogus gali patirti labai įvairių simptomų, jie priklauso nuo to, ar yra pažeistas anatominis slankstelių ryšys, ar sužaloti aplink stuburo slankstelius esantys audiniai, ar sutriko atramos ir judėjimo funkcija, ar trauma paveikė nugaros smegenis, ar tik šakneles.

„Traumos metu pacientas gali pajusti trakštelėjimą sprando srityje, matyti žiežirbas, gali patamsėti akyse, svaigti galva. Simptomai trunka kelias sekundes ar minutes. Jei pažeidžiamos nugaros smegenys, žmogus gali pajusti į elektros smūgį panašią iškrovą galūnėse arba galvoje, viso kūno nutirpimą arba gali visai nejausti kūno, nebegali pajudinti rankų ir kojų.

Lūžus pirmajam ir antrajam kaklo slanksteliams bei nutrūkus raiščiams gali deformuotis stuburas ir pasikeisti jo ašis, galva gali tapti nestabili, refleksiškai įsitempti kaklo raumenys, varginti labai stiprūs sprando skausmai. Tačiau noriu pabrėžti, kad po traumos kūne jaučiamas skausmas yra geras ženklas – tai reiškia, kad nugaros smegenys nėra negrįžtamai pažeistos“, – pabrėžia V. Kieda.

Ką daryti esantiems šalia?

Skubiosios medicinos gydytojas A. Černauskas sako, kad jeigu žmogus nesėkmingai nėrė ir patyrė traumą, aplinkiniai žmonės turėtų elgtis itin atsargiai: „Pirmiausia būtina iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Toliau reikia užtikrinti nukentėjusiojo saugumą, kad trauma dar nepasunkėtų – nereikėtų jo kelti ar sodinti, jei tai nėra būtina. Jei žmogus yra vandenyje, reikėtų stengtis išlaikyti jo galvą ir kaklą vienoje linijoje su kūnu ir kuo mažiau judinti, apsaugoti, kad nenuskęstų ar vandens nepatektų į plaučius.

Savarankiškai vežti nukentėjusįjį į Skubiosios pagalbos skyrių nerekomenduojama, ypač jei įtariamas kaklinės stuburo dalies pažeidimas, nes netinkamas transportavimas gali reikšmingai pabloginti neurologinę būklę. Svarbiausia tokiam pacientui užtikrinti gyvybines funkcijas – kvėpavimą, širdies veiklą, įsitikinti, kad kvėpavimo takai yra laisvi, jei yra kraujuojanti žaizda – sustabdyti kraujavimą. Jei žmogus nekvėpuoja, būtina pradėti gaivinimą pagal pradinio gaivinimo rekomendacijas.“

Taip pat, dažnai traumą patyrę žmonės būna neblaivūs ir gali vemti, todėl paguldžius žmogų ant šono galima sumažinti užspringimo riziką. Galva ir kaklas turi kuo mažiau judėti.

Kaip išvengti traumos?

Daugumos nėrimo sukeltų traumų ir dar skaudesnių pasekmių galima nesunkiai išvengti. „Svarbiausias patarimas – niekada nenerti galva į nepažįstamą vandens telkinį. Prieš tai reikėtų įsitikinti, kad vandens gylio užtenka ir dugne nėra kliūčių. Be to, net ir neriant į pažįstamą vandens telkinį, po stipraus lietaus ar sausros vandens kiekis ir dugno reljefas gali pasikeisti, srovė gali atnešti rąstą, akmenį – todėl rizika susižeisti yra visada.

Pastaraisiais metais pastebime ir kitą tendenciją – žmonės susižeidžia netvarkingose maudyklose, kur traumų priežastimi tampa po vandeniu paliktos senų lieptų konstrukcijos. Žinoma, nerekomenduojama nerti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie tokio elgesio riziką, o poilsiautojai – rinktis saugias, prižiūrimas maudymosi vietas“, – pataria A. Černauskas.

Skubiosios medicinos gydytojas primena, kad vos viena sekundė neapdairumo gali pakeisti žmogaus gyvenimą visiems laikams, o atsakingas elgesys prie vandens leidžia išvengti skaudžių pasekmių ir saugiai mėgautis vasaros pramogomis.