Keturių dienų darbo savaitė medicinoje: neįmanoma ar tiesiog neišbandyta?

Komentaro autorius – šeimos ir odontologijos klinikos„Signata“vykdantysis direktorius Karolis Buika. 

„Pas mus taip neišeis“, – taip į šią idėją reaguoja dauguma sveikatos sektoriaus vadovų. Reagavau ir aš.

Bet duomenys verčia stabtelėti.

* Didžiausias iki šiol atliktas tyrimas (Nature Human Behaviour, 2025) – šešios šalys, šeši mėnesiai: perdegimas sumažėjo, pasitenkinimas darbu ir fizinė bei psichinė sveikata pagerėjo, atlyginimams nesikeičiant.

* JAV sveikatos priežiūros vadovų tyrimas (PubMed, 2025): perdegimas krito nuo 61 proc. iki 4 proc., pasitenkinimas darbu išaugo nuo 71 proc. iki 96 proc. O pacientų saugumo ir pasitenkinimo rodikliai nepasikeitė.

* Nyderlandų profsąjungos FNV apklausa (3 355 ligoninių darbuotojai): 93 proc. tikisi teigiamo poveikio pasitenkinimui darbu, o mažiau nei 20 proc. prognozuoja neigiamą poveikį priežiūros kokybei.

O dabar kokia realybė.

Medicinoje pacientas neklausia, kelinta savaitės diena. Kabinetai turi dirbti. Todėl vietoje „taip arba ne“ siūlau tikslesnį klausimą: kuriose funkcijose tai veiktų jau dabar?

* Administracija, personalo skyriai, rinkodara, kokybės vadyba – čia modelis pritaikomas be jokios rizikos pacientui.

* Dalis ambulatorinės grandies – per protingesnį grafikų planavimą. Olandijos skaičiavimu, ligoninėms papildomas personalas kainuotų ~163 mln. eurų, bet mažesnis nedarbingumas grąžintų ~186 mln. Investicija, kuri atsiperka pačiam darbdaviui.

* O kur neveiktų? Skubi pagalba, stacionaras, budėjimai. Suspaudus penkias dienas į keturias ilgesnes pamainas be darbo organizavimo pertvarkos, kaštai gali ne kristi, o augti. Čia iliuzijų neturiu.

Bet štai kas svarbiausia: tyrėjų išvados rodo, jog visos organizacijos mastu sutrumpintos valandos paskatino komandas kolektyviai peržiūrėti ir optimizuoti darbo procesus. Kitaip tariant, didžiausia vertė, ne „laisvas penktadienis“, o priverstinė procesų revizija, kurios „normaliomis“ sąlygomis niekada nerandame laiko padaryti.

Sveikatos sektorius Lietuvoje kalba apie darbuotojų trūkumą, perdegimą ir konkurenciją dėl talentų. O gal dalis atsakymo slypi ne mokėti daugiau už tą patį modelį, o pasiūlyti kitokį?

Neįmanoma ir neišbandyta – ne sinonimai, o sveikatos sektorius kol kas įrodė tik antrąjį.