Įkritęs į nepažymėtą remonto duobę susilaužiau koją. Kas atlygins žalą?

Klausimas. Žmogus eina gatve ar šaligatviu, įkrenta į remonto metu paliktą, neaptvertą ir jokiais ženklais nepažymėtą duobę, susilaužo koją. Prasideda gydymas, nedarbingumas, reabilitacija, patiriamos išlaidos ir skausmas. Kas atlygins žalą: savivaldybė ar rangovas? 

Konsultuoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Savivaldybė tokiais atvejais neretai nurodo: „Darbus vykdė rangovas – kreipkitės į jį.“ Rangovas gali atsakyti priešingai: „Gatvė mums nepriklauso – atsako savivaldybė.“

Tačiau nukentėjęs žmogus neturi būti siuntinėjamas nuo vieno atsakingo subjekto pas kitą. Teisiškai savivaldybės, gatvės valdytojo ir rangovo atsakomybė vertinama pagal skirtingas jų pareigas.

Pagrindai:

Pradinėje, ikiteisminėje stadijoje žalos atlyginimo pretenziją tikslinga pateikti:

• gatvės savininkui arba faktiniam valdytojui;
• rangovui ar kitam asmeniui, organizavusiam remonto darbus;
• jeigu žinomi – jų civilinės atsakomybės draudikams.

Tačiau teisme neužtenka abstrakčiai nurodyti, kad „atsako abu“. Turi būti tiksliai išdėstyta, už kokį konkretų pažeidimą atsako gatvės savininkas ir už kokį – rangovas.

1. Pirmiausia atsakomybė tenka gatvės savininkui arba tikrajam valdytojui

Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Tačiau kiekvienu atveju vis tiek būtina patikrinti konkretaus kelio, šaligatvio ar pėsčiųjų tako statusą, nes valstybinės reikšmės kelią ar privačioje teritorijoje esantį kelią gali valdyti kitas subjektas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalis kelio savininkui arba valdytojui nustato pareigą:

• užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas ne tik transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų eismui;
• prižiūrėti kelią, jo inžinerinius statinius ir eismo organizavimo priemones;
• nedelsiant pašalinti eismui pavojingas kliūtis;
• jeigu kliūties iš karto pašalinti neįmanoma – pavojingą vietą tinkamai pažymėti ir apsaugoti;
• atlyginti žalą, atsiradusią dėl neatliktų kelio savininko pareigų.

Dar svarbesnė nuostata įtvirtinta Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje. Pagal ją žalą, padarytą dėl statinio, įskaitant kelią, sugriuvimo ar kitokio jo trūkumo, privalo atlyginti statinio savininkas arba valdytojas. Viešame registre nurodytas savininkas ar valdytojas yra preziumuojamas atsakingu asmeniu, kol neįrodo, kad objektą savarankiškai valdė kitas subjektas.

Tai yra vadinamoji griežtoji civilinė atsakomybė. Nukentėjusiajam paprastai nereikia įrodinėti, kad savivaldybės darbuotojas tyčia ar dėl neatsargumo paliko duobę. Reikia įrodyti:

1. kad gatvėje, šaligatvyje ar take buvo pavojingas trūkumas;
2. kad žmogus dėl šio trūkumo nukrito ar įkrito;
3. kad buvo sužalota jo sveikata ir patirta žala;
4. kam priklausė arba kas savarankiškai valdė konkretų objektą.

Kasacinėje praktikoje nepažymėta duobė pripažįstama kelio trūkumu, dėl kurio kelio savininkui ar valdytojui gali būti taikoma atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

Savininkas ar valdytojas nuo tokios atsakomybės gali būti atleistas tik įrodęs įstatyme nustatytas išimtines aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo tyčią, didelį neatsargumą arba nenugalimą jėgą. Vien bendro pobūdžio teiginio, kad žmogus „turėjo žiūrėti po kojomis“, paprastai nepakanka – didelis nukentėjusiojo neatsargumas turi būti pagrįstas konkrečiais įrodymais.

2. Kada tiesiogiai atsako rangovas?

Rangovas nėra automatiškai atleidžiamas vien todėl, kad gatvė priklauso savivaldybei.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad darbus kelyje ar šalia jo organizuojantys asmenys privalo užtikrinti, jog darbo vieta būtų aptverta ir pažymėta reikiamais kelio ženklais, atitvarais bei nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui – ir šviesomis.

Vadinasi, jeigu rangovas:

• iškasė duobę ar tranšėją;
• nuėmė šaligatvio dangą;
• paliko atvirą šulinį;
• pašalino atitvarus;
• neįrengė saugaus apėjimo;
• nepažymėjo kliūties;
• neužtikrino apšvietimo;
• nepatikrino, ar ženklai ir atitvarai vis dar stovi,

gali būti sprendžiama dėl jo savarankiškos civilinės atsakomybės pagal CK 6.263 straipsnį. Šis straipsnis kiekvienam asmeniui nustato pareigą elgtis taip, kad savo veikimu ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam.

Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklėse T DVAER 12 taip pat numatyta, kad darbo vietose turi būti užtikrinta pėsčiųjų apsauga, pėsčiųjų eismui skirta teritorija turi būti atitverta, o esant nepakankamam apšvietimui – naudojami signaliniai žibintai. Šios taisyklės privalomai taikomos valstybinės reikšmės keliuose, o vietinės reikšmės gatvėse – kai taip nusprendžia jų savininkas ar valdytojas arba kai jų reikalavimai įtraukti į darbų leidimą, sutartį ar eismo organizavimo schemą.

Atsižvelgiant į konkrečių darbų pobūdį, naudojamus mechanizmus ir sukurtą pavojų, gali būti vertinamas ir CK 6.270 straipsnio, reglamentuojančio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, taikymas. Tačiau ne kiekvienas smulkus gatvės remontas savaime bus laikomas didesnio pavojaus šaltinio veikla – tai nustatoma pagal konkrečias aplinkybes.

3. Ar savivaldybė gali išvengti atsakomybės vien parodydama rangos sutartį?

Ne. Vien rangos sutarties egzistavimas savivaldybės nuo atsakomybės automatiškai neatleidžia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad statinio valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikomas tas, kuris objektą turi savo žinioje ir gali savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio jam.

Jeigu rangovas tik vykdo savivaldybės užsakymus, o savivaldybė nustato, ką, kur, kada ir kokia apimtimi remontuoti, rangovui paprastai perduodama tik techninė priežiūra ar konkrečių darbų atlikimas, bet ne savarankiškas visos gatvės valdymas. Tokiu atveju gatvės savininko arba valdytojo atsakomybė lieka savivaldybei.

Tačiau tai nereiškia, kad rangovas niekada neatsako. Net ir nebūdamas visos gatvės valdytoju, jis gali būti atsakingas už savo paties padarytą pažeidimą – pavyzdžiui, už tai, kad konkreti jo įrengta remonto vieta buvo palikta neaptverta, nepažymėta ar neapšviesta.

Todėl savivaldybės atsakymas „kreipkitės tik į rangovą“ turi būti vertinamas kritiškai. Savivaldybė pirmiausia turi pagrįsti:

• kokios konkrečios teisės ir pareigos buvo perduotos rangovui;
• ar rangovas galėjo savarankiškai valdyti darbų zoną;
• kas turėjo organizuoti pėsčiųjų eismą;
• kas turėjo įrengti ir tikrinti atitvarus;
• kas prižiūrėjo darbų vykdymą;
• kas žinojo arba turėjo žinoti apie pavojingą vietą.

4. Ar savivaldybė ir rangovas gali atsakyti kartu?

Taip, tačiau solidarioji atsakomybė neatsiranda vien dėl to, kad tarp savivaldybės ir įmonės buvo sudaryta rangos sutartis.

Pagal CK 6.279 straipsnį bendrai žalą padarę asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Tai reiškia, kad solidarioji atsakomybė gali būti taikoma, kai nustatoma, jog prie tos pačios žalos prisidėjo savarankiški kelių subjektų pažeidimai.

Pavyzdžiui:

• gatvės savininkas ar valdytojas neužtikrino saugaus eismo organizavimo ir nepašalino žinomo pavojaus;
• rangovas, kuriam buvo perduota konkreti darbų vieta, neįrengė atitvarų, ženklų ar apšvietimo;
• techninis prižiūrėtojas ar kitas atsakingas subjektas neužfiksavo akivaizdaus saugos pažeidimo.

Tačiau ieškinyje būtina aiškiai nurodyti atskirus rangovo pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 atmetė reikalavimą rangovui būtent todėl, kad ieškovas rangovą buvo įvardijęs tik kaip tariamą gatvės valdytoją, tačiau tinkamai neišdėstė faktų, pagrindžiančių jo savarankišką atsakomybę už netinkamai atliktus darbus. Žala toje byloje buvo priteista tik iš savivaldybės.

Tai labai svarbi praktinė taisyklė: rangovo atsakomybė turi būti grindžiama ne vien jo pavadinimu ant statybvietės lentelės, o konkrečiais jo veiksmais arba neveikimu.

5. Kur nukentėjusiajam kreiptis?

Pirmas žingsnis – nustatyti atsakingus subjektus

Reikia išsiaiškinti:

• kam priklauso konkreti gatvė, šaligatvis ar pėsčiųjų takas;
• kas buvo darbų užsakovas;
• kas buvo pagrindinis rangovas ir ar dalyvavo subrangovai;
• kam buvo perduota konkreti darbų vieta;
• kas pagal leidimą ir eismo organizavimo schemą buvo atsakingas už ženklinimą, aptvėrimą bei apšvietimą.

Antras žingsnis – rašytinė pretenzija

Praktiškai saugiausia motyvuotą žalos atlyginimo pretenziją pateikti:

1. savivaldybei ar kitam nustatytam kelio savininkui arba valdytojui;
2. rangovui ar kitam darbų organizatoriui;
3. jų civilinės atsakomybės draudikams, jeigu draudimo duomenys žinomi.

Savivaldybės reikėtų paprašyti pateikti arba nurodyti:

• rangos sutartį ir jos priedus;
• darbų vietos perdavimo–priėmimo dokumentus;
• leidimą riboti eismą;
• patvirtintą eismo organizavimo ir darbų vietos aptvėrimo schemą;
• už ženklus, atitvarus ir jų patikrą atsakingą asmenį;
• darbų priežiūros bei patikrinimų duomenis;
• rangovo ir draudiko rekvizitus;
• informaciją, ar iki nelaimės buvo gauta pranešimų apie pavojingą vietą.

Jeigu žala geranoriškai neatlyginama, ginčas dėl žalos atlyginimo sprendžiamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovai turėtų būti pasirenkami tik įvertinus gautus dokumentus ir kiekvieno subjekto faktines pareigas.

6. Kokius įrodymus būtina surinkti?

Tokiose bylose lemiamą reikšmę dažnai turi ne pats faktas, kad žmogus susilaužė koją, o galimybė įrodyti, kur, kaip ir dėl kokios kliūties tai įvyko.

Todėl būtina nedelsiant:

1. Nufotografuoti ir nufilmuoti tikslią įvykio vietą – ne tik pačią duobę, bet ir platesnį vaizdą, patvirtinantį, kad nebuvo ženklų, atitvarų, apšvietimo ar saugaus praėjimo.
2. Užfiksuoti adresą, datą, laiką, oro ir matomumo sąlygas, apytikslį duobės gylį bei plotį.
3. Pasiimti įvykį mačiusių asmenų kontaktinius duomenis.
4. Nedelsiant pareikalauti išsaugoti aplinkinių pastatų, parduotuvių, transporto ar savivaldybės vaizdo kamerų įrašus. Tokie įrašai gali būti saugomi labai trumpai.
5. Kreipiantis į gydymo įstaigą aiškiai nurodyti sužalojimo mechanizmą – kad trauma patirta įkritus į nepažymėtą remonto duobę konkrečioje vietoje.
6. Saugoti visus vaistų, gydymo, reabilitacijos, transporto, slaugos, pagalbinių priemonių ir kitų išlaidų dokumentus.
7. Surinkti duomenis apie nedarbingumą, iki įvykio gautas pajamas ir dėl traumos prarastas pajamas.
8. Jeigu reikalinga skubi pagalba – skambinti 112; pagal galimybes taip pat pasirūpinti, kad pavojinga vieta būtų oficialiai užfiksuota ir apie ją pranešta atsakingai institucijai.

Įrodymus svarbu rinkti iš karto, nes rangovas kitą dieną gali duobę užpilti, pastatyti atitvarus arba visiškai pakeisti darbų vietos vaizdą.

7. Kokią žalą galima reikalauti atlyginti?

Pagal CK 6.283 straipsnį dėl sveikatos sužalojimo atsakingas asmuo privalo atlyginti visus nukentėjusiojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Gali būti reikalaujama atlyginti:

• negautą darbo užmokestį ar kitas pajamas;
• gydymo, vaistų ir medicininių priemonių išlaidas;
• reabilitacijos ir kineziterapijos išlaidas;
• kelionių į gydymo įstaigas išlaidas;
• slaugos, priežiūros ir kito asmens pagalbos išlaidas;
• specialių ar pagalbinių priemonių įsigijimo išlaidas;
• kitas būtinas ir su trauma priežastiniu ryšiu susijusias išlaidas.

• Taip pat gali būti reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo už:
• fizinį skausmą;
• patirtą išgąstį ir dvasinius išgyvenimus;
• operacijas ir ilgą gydymą;
• judėjimo apribojimus;
• priklausomybę nuo kitų žmonių pagalbos;
• negalėjimą dirbti, sportuoti ar gyventi įprasto gyvenimo;
• ilgalaikius sveikatos padarinius.

Neturtinės žalos dydis nėra nustatomas pagal vieną fiksuotą tarifą. Vertinamas sužalojimo sunkumas, gydymo trukmė, liekamieji reiškiniai, nukentėjusiojo patirti nepatogumai ir kitos individualios aplinkybės.

Ką šiuo klausimu yra pasakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas?

Civilinė byla Nr. 3K-7-57/2014. Kasacinis teismas išaiškino kelio trūkumo sąvoką: tai gali būti kelio konstrukcijos trūkumas, atsiradęs dėl statybos reikalavimų pažeidimų, netinkamos priežiūros ar kitų priežasčių. Šia praktika remiantis nepažymėta duobė gali būti laikoma kelio trūkumu, lemiančiu griežtąją savininko arba valdytojo atsakomybę.

Civilinė byla Nr. e3K-7-105-687/2016. Teismas konstatavo, kad vien gatvės priežiūros ir remonto sutartis dar nereiškia, jog savivaldybė rangovui perdavė savarankišką gatvės valdymą. Kai rangovas veikia pagal savivaldybės užsakymus, už kelio konstrukcinius trūkumus pagal CK 6.266 straipsnį gali ir toliau atsakyti savivaldybė.

Civilinė byla Nr. e3K-3-27-701/2017. Teismas dar kartą patvirtino savivaldybės, kaip gatvės savininkės ir valdytojos, atsakomybę. Kartu ši byla parodė, kad norint atsakomybę taikyti ir rangovui, ieškinyje turi būti konkrečiai nurodyta, kokius darbus jis atliko netinkamai ir kaip jo pažeidimai prisidėjo prie žalos.

Nors šiose kasacinėse bylose buvo sprendžiama dėl transporto priemonių apgadinimo, jose suformuluoti kelio trūkumo, savininko, faktinio valdytojo ir rangovo atsakomybės atribojimo kriterijai aktualūs ir tais atvejais, kai dėl pavojingo kelio ar šaligatvio trūkumo sužalojamas pėsčiasis.

Išvada

Rangovo pavadinimas prie remonto vietos dar nereiškia, kad savivaldybė neatsako. Tačiau tai, kad gatvė priklauso savivaldybei, taip pat nesuteikia rangovui teisės palikti neaptvertą ir nepažymėtą iškasą.

Todėl nukentėjusiajam praktiškai tikslinga:

• rašytinę pretenziją pateikti ir gatvės savininkui ar valdytojui, ir rangovui;
• pareikalauti visų darbų organizavimo, ženklinimo ir atsakomybės pasiskirstymą patvirtinančių dokumentų;
• reikalavimus teisme grįsti atskirais kiekvieno atsakovo atsakomybės pagrindais;
• nuo pirmosios dienos kruopščiai rinkti įvykio, sveikatos sužalojimo ir žalos dydžio įrodymus.

Savivaldybė ir rangovas tarpusavyje gali aiškintis, kuris iš jų pažeidė sutartį ir kokią žalos dalį galiausiai turi padengti. Tačiau šie jų tarpusavio santykiai neturėtų tapti priemone palikti nukentėjusį žmogų be realaus žalos atlyginimo.