Ketvirtadienis, 2024.02.22
Reklama

R. Lingienė apie pandemijos eigą: „Priemonės bus bereikšmės, jei jų nesilaikysime“

Šaltinis: vlmedicina | 2020-10-23 09:31:12

Lietuvoje toliau augant susirgimų COVID-19 infekcijos atvejų skaičiui ir keliolikoje šalies regionų paskelbus lokalų karantiną, ekspertai kalba apie kelis galimus situacijos scenarijus. Vieningai sutariama, kad didelės įtakos pandemijos eigai turės tai, kaip jos kontekste elgsis patys šalies gyventojai.

Rolanda Lingienė
Rolanda Lingienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigia, kad kol kas sunku prognozuoti, kada Lietuva pasieks antrosios pandemijos bangos susirgimų piką, tačiau, anot jos, situacija kasdien labai sparčiai keičiasi – ir tikrai ne į gerą. Jos teigimu, kalbėdami apie antrąją pandemijos bangą mokslininkai prognozuoja keletą scenarijų, tačiau tai, kaip rutuliosis situacija priklausys nuo kelių veiksnių.

„Pirmiausiai – nuo žmonių, pačios visuomenės noro ir pasiryžimo keisti situaciją. Kas kartą kalbėdami viešai mes raginame visuomenę apsiriboti tik bendravimu taip vadinamame savo „burbule“. Stengtis palaikyti kontaktus tik su tais žmonėmis, su kuriais nuolat tenka bendrauti. Jei nebus apribotas nebūtinas tiesioginis bendravimas, tuomet ir susirgimų atvejų kreivė toliau kils aukštyn“, – teigia ji.

R. Lingienė priduria, kad pandemijos eiga taip pat priklausys nuo valdžios priimtų sprendimų bei įvestų priemonių, bet čia yra tam tikra sąlyga.

„Priemonės neturės reikšmės, jei kiekvienas iš mūsų nesiimsime jų įgyvendinti“, – įsitikinusi epidemiologė, kuriai pritarė ir kiti įvairių sričių ekspertai, dalyvavę neseniai NVSC surengtoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“.

Atsipalaidavimas ir melagienos

Epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat stebi ir vertina informaciją apie susirgimus, o lyginat šių dienų situaciją su pavasarį skelbto karantino laikotarpiu, ryškėja neguodžiančios tendencijos.

„Pavasarį fiksavome vos keletą susirgimų protrūkių, o šiuo metu nuolat pranešame apie atvejus, kai virusas išplinta kokioje nors vietoje. Kadangi pavasarį gyvenome karantino sąlygomis, tai ir sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusių asmenų skaičius būdavo kur kas mažesnis, nes žmonės tuomet bendravo tik su savo artimaisiais, vadinasi, ir užsikrėtimų skaičius buvo ne toks didelis“, – aiškina R. Lingienė.

Ji išreiškė susirūpinimą, kad net augant susirgimų pavojinga liga statistikai, žmonės nenori riboti savo socialinio gyvenimo: aktyviai bendrauja, buriasi viešose pasilinksminimų vietose, lanko įvairius užsiėmimus ir dažnai patys nejausdami jokių negalavimų, jie šiuo klastingu virusu pasidalina su daugybe kitų žmonių.

Nors kasdien pranešama nebe apie dešimtis, o apie šimtus naujų susirgimų, visuomenė, pasak NVSC Vilniaus departamento vadovės, į situaciją reaguoja dvejopai: arba yra labai atsipalaidavusi, arba pervargusi nuo nesibaigiančios įtampos ir streso, susijusio su COVID-19 pandemija.

„Tai natūralu, tačiau nei vienu, nei kitu atveju toks nusiteikimas nepadeda įkvėpti žmonių tęsti kovą su pandemija. Pasiekti žmonių protus trukdo ir gana plačiai paplitusios melagienos, kad niekas neserga šia liga, nes tarp artimųjų dar nėra susirgusiųjų. Gajus mitas ir tai, kad ši liga panaši į gripą ir nereikia dėl to jaudintis. Deja, šiame informaciniame triukšme, mūsų žinutės tiesiog pasiklysta“, – apžvelgdama konferencijoje kolegų išsakytas mintis sako R. Lingienė.

Epidemiologės žinutė tėvams

Kalbėdama apie su pandemija susijusius iššūkius, kurie laukia Lietuvos per artimiausius mėnesius, epidemiologė išskyrė keletą strateginių kovos su koronavirusu krypčių.

Anot jos, būtina kuo operatyviau suvaldyti protrūkius užkrečiamosioms ligoms „jautriausiose“ vietose, tokiose kaip socialinės globos įstaigos, ligoninės ir ugdymo įstaigos. Taip pat svarbu didinti išaiškintų atvejų skaičių – kuo efektyviau atsekti viruso plitimo grandinę. Be to, būtina sustabdyti viruso plitimą tarp jaunų žmonių, kurie dažnai nejaučia simptomų ir gyvendami įprastą aktyvų socialinį gyvenimą šiuo virusu pasidalina su rizikos grupėms priklausančiais asmenimis.

Apie kilsiančią antrąją koronaviruso bangą buvo prabilta dar pavasarį, tad vertindama visuomenės ir gydymo įstaigų pasirengimą jai, R. Lingienė pabrėžė, kad karantinas buvo skirtas laimėti laiko, pasirengti rudeniui, kai prasidės gripo sezonas.

„Visuomenei derėtų suvokti, kad epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai bei visa sveikatos sistema siekia, kad į gydymo įstaigas patektų kuo mažiau užsikrėtusiųjų COVID-19, tačiau be pačios visuomenės indėlio tai bus sudėtinga“, – sako ji.

Pasak R. Lingienės, sveikatos įstaigos daro ir darė viską, ką gali, kad jų bendruomenės ir pacientai būtų apsaugoti, tačiau atvejų skaičiui vis augant, dirbti tampa vis sudėtingiau ir jiems.

„Šiuo metu vidutiniškai hospitalizuojama apie 8 proc. žmonių, užsikrėtusių COVID-19, tad netrukus pasieksime tokį hospitalizacijos rodiklį, kad perkrausime sveikatos sistemą ir teks gydytojų pajėgas telkti tik kovai su COVID-19. Tai reiškia, kad kitų ligų gydymui tektų vis mažiau ligoninių personalo“, – kalba ji ir priduria, kad rudenį medikams tenkantis krūvis yra ypač didelis dėl kitų užkrečiamųjų ligų.

Epidemiologė atkreipia dėmesį, kad pandemijos kontekste ypač svarbu atsakingai skiepytis nuo sezoninio gripo ir kitų ligų.

„Skiepai yra viena iš efektyvių priemonių, padedančių apsaugoti ne tik pasiskiepijusius asmenis, bet ir pačią sveikatos sistemą. Skiepytis yra svarbu, kad sunegalavus būtų lengviau atskirti, ar tai COVID-19, ar gripas ir būtų aiškiau, kokias gydymo priemones teks pasitelkti“, – aiškina R. Lingienė.

Ji pataria tėvams net ir esant pandemijai neatidėlioti vaikų vakcinacijos nuo pneumokokinės infekcijos bei paskiepyti juos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje rekomenduojamais skiepais.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Tymus galima suvaldyti skiepais
Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas tymais sergantis asmuo gali...
Virškinamojo trakto vėžys – nereta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?
Šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamo...
Pyragas be miltų ir cukraus: išsikepkite sveikatai palankų braunį
Jei po pietų užsimanote ko nors saldaus, nebūtina traukti iš spintelių miltų ir cukraus – patikėkite, gardų pyragą...
Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?
Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų gali...
Nepamainomos medžiagos augančio vaiko intelektui ir nervų sistemai
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto prof...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų