Skiepytis keliomis vakcinomis – ne tik saugu, bet ir patogiau

Jau gerokai įsibėgėjęs ruduo pažėrė rūpesčių dėl peršalimo ligų. Ne pirmus metus aktualus tampa ne tik gripas, bet ir koronaviruso infekcija. Medikai, kaip ir kasmet, ragina neužmiršti pasiskiepyti nuo šių ligų. Juo labiau kad tarptautiniais tyrimais įrodyta – nuo šių dviejų sezoninių virusinių infekcijų galima saugiai skiepytis vienu kartu.

Reklama

Naujam potipiui – nauji skiepai

Imunologė, Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Aurelija Žvirblienė pasakojo, kad šiuo metu naudojama vakcina prieš COVID-19 patvirtinta šių metų rugsėjo pradžioje. Ji atnaujinta ir pritaikyta dabar plintantiems koronaviruso variantams.

„Tokio tipo vakcinos yra naujos, bet per pandemiją jau išbandytos. Šiemet būtent už tų RNR pagrindu sukurtų vakcinų sukūrimą mokslininkams įteikta Nobelio premija. Tai yra rimtas argumentas skeptikams, sakantiems, kad vakcinų technologija nelabai aiški. Ji pandemijos metu buvo išbandyta ir patvirtinta išsamiais tyrimais bei bandymais“, – paaiškino A. Žvirblienė.

Kaip pasakojo imunologė, ši vakcina yra nukreipta prieš Omikron potipį, pavadintą XBB1.5. Šiuo metu dauguma susirgimo atvejų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje priskiriami būtent šio potipo Omikron virusui.

Nuo 2021 m. pabaigos, kai atsirado Omikron tipo virusas, jis gerokai keitėsi. Pasaulyje jau yra ir naujesnių potipių, bet skirtumus tarp jų galima nustatyti tik molekuliniais metodais, tai yra atliekant viruso genomo sekoskaitą.

Užsikrėtęs žmogus negali atskirti, kuriuo potipiu užsikrėtė, nes simptomai – labai panašūs ir yra būdingi bet kuriai peršalimo infekcijai.

Naujų požymių nepastebėta

Kad žmogus žinotų, kuo apsirgo, turi atlikti tyrimą paprastu greituoju testu. Jis parodys, ar žmogus serga gripu, ar COVID-19. Tačiau testas neparodo, kuris koronaviruso variantas tai yra. Naujieji Omikron potipiai nesukelia kažkokių ypatingų požymių. Uoslės ar skonio praradimas buvo būdingi tik pradiniam Uhano viruso variantui, dabar šie požymiai pasitaiko retai.

Šiemet plintantys viruso potipiai, tyrimų duomenimis, nesukelia sunkesnės ligos eigos, tačiau sekti naujuosius variantus būtina, nes kai viruso R baltymo struktūrai atsiranda daug mutacijų, tas virusas gali išvengti imuninio atsako, kuris susidarė tiek po vakcinacijos, tiek po persirgimo.

Šiuo metu daugėja susirgimo atvejų, kartais šis skaičius perkopia 1 tūkst. per dieną. Pastebima, kad keli šimtai susirgusiųjų užsikrėtė pakartotinai. Taip atsitiko būtent todėl, kad virusas yra pakitęs, o mūsų imuninė sistema nesugeba jo gerai neutralizuoti.

Su COVID-19 skiepais elgiamasi, kaip ir su skiepais nuo gripo – jie kiekvieną sezoną atnaujinami ir pritaikomi dabar cirkuliuojantiems viruso variantams, o naujoji vakcina nukreipta būtent prieš juos.

Šiuo metu naudojama keturvalentė gripo vakcina prieš du A tipo ir prieš du B tipo gripo virusus. Tikėtina, kad būtent jie šį sezoną plinta šiaurės pusrutulyje.

Analizavo pasiskiepijusiųjų pojūčius

Šiemet atėjus šaltajam metų laikui žmonės raginami vienu kartu skiepytis ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso.

Atliktas tarptautinis mokslinis tyrimas analizavo didelio skaičiaus vienu metu pasiskiepijusiųjų nuo abiejų ligų pojūčius dar tada, kai oficialių rekomendacijų skiepytis vienu metu nuo kelių ligų nebuvo.

Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad nepageidaujamą reakciją jautė apie 8 proc. žmonių, vakcinuotų viena vakcina, o iš pasiskiepijusiųjų dviem vakcinomis tokias reakcijas jautė 12 proc.

„Šie skaičiai nėra dideli. Skiepytis dviem vakcinomis vienu metu geriau, nes kartą pakentėti nemalonius pojūčius patogiau, nei tai išgyventi du kartus. Mokslinių duomenų, kad nepageidaujamos reakcijos buvo sunkesnės, nėra“, – patikino A. Žvirblienė.

Vienu metu skiepytis abiem vakcinomis pataria Sveikatos apsaugos ministerija, tokia rekomendacija pagrįsta tarptautinių organizacijų išvadomis ir patarimais.

Šiuo metu Lietuvoje naudojama adaptuota RNR technologijomis pagrįsta „Comirnaty“ vakcina nuo COVID-19 ligos.

Pravartu turėti ne tik termometrą

Šiuo metu rekomenduojama skiepytis nuo gripo ar COVID-19 praėjus ne ilgesniam nei pusmečio laikui po sirgimo arba paskutinio skiepo.

Jei žmogus jautė negalavimo požymius, bet nežino, kuo buvo apsirgęs, ir tuo metu nepasidarė testo, skiepydamasis nuo kurios nors minėtų ligų jis nepakenks savo organizmui.

A. Žvirblienė teigė, kad nepageidaujamos reakcijos po skiepo gali būti stipresnės. Tai suprantama, nes ligos metu imuninė sistema buvo sužadinta, o netrukus skiepijantis ji vėl sužadinama, todėl reakcija ir gali būti stipresnė.

„Gyvename tokiu laiku, kai namuose reikėtų turėti ne tik termometrą, bet ir greitąjį COVID-19 testą, kuris nesunkiai padeda nustatyti, ar sergama būtent šia infekcija. Jei sirgdamas žmogus nepasidarė testo, vėliau galvodamas apie skiepą turėtų elgtis savo nuožiūra“, – patarė imunologė.

Liga, klastinga bet kuriam žmogui

Labiausiai skiepytis patariama rizikos grupei priskiriamiems vyresnio amžiaus ir įvairių lėtinių ligų turintiems žmonėms.

Būtent tokie pacientai dabar dažniausiai hospitalizuojami dėl sunkios COVID-19 ligos eigos. Iš tūkstančio šį rudenį apsirgusiųjų kas kelias dienas vienas ar du žmonės miršta, būtent jie priklauso rizikos grupei. Jie neretai serga sunkiai, patenka į reanimacijos skyrių ir, deja, dalis neišgyvena.

„Kad COVID-19 ligos eiga labai ryškiai koreliuoja su žmogaus amžiumi, patvirtinta tyrimais ir statistika. Vyresnis amžius yra rizikos veiksnys šia liga sirgti sunkiai. Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas – labai individualus, todėl negalima sakyti, kad jaunas žmogus prasirgs lengvai. Pandemijos pradžioje girdėjome atvejų, kai kitų ligų neturėję sportininkai koronavirusu sirgo labai sunkiai, buvo ir mirties atvejų“, – primena A. Žvirblienė.

Lietuvoje nuo COVID-19 skiepijama nemokamai, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus nėra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu. Nuo gripo nemokamai skiepijami visi vyresni nei 65-erių asmenys, ši vakcina taip pat nekainuoja lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams (nepriklausomai nuo amžiaus), socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, nėščiosioms ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Projektas finansuojamas valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.