Pandemijos mitus augino informacijos stoka, nežinomybė ir baimės

Koronaviruso pandemijos metu pasaulio mokslininkai pademonstravo neįtikėtiną susitelkimą bei proveržį – saugi ir veiksminga vakcina buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką. Paradoksalu – būtent šis reikšmingas faktorius nemažai prisidėjo prie to, kad vakcina nuo COVID-19 aplipo gausybe mitų. Šiandien jiems išsklaidyti medikai ir kiti specialistai gali pasitelkti ne tik mokslinius argumentus, bet ir kasdien gausėjančius, patikimus, su pačia koronaviruso liga susijusius duomenis.

Reklama

Sėkmingų aplinkybių rezultatas

Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų neatsitiktinai įvardijamas vienu didžiausių žmonijos atradimų – būtent skiepai padėjo įveikti ne vieną mirtiną ligą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Onkologijos ligoninės gydytoja onkologė-chirurgė Leonarda Daujutė Šarakauskienė pateikia įspūdingą statistiką: Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vien 2010–2015 m. vakcinos išgelbėjo apie 10 mln. gyventojų, kurie būtų mirę nuo įvairių užkrečiamųjų ligų.

Tačiau vakciną nuo COVID-19 iki šiol lydi tokia gausa sąmokslo teorijų ir mokslu nepagrįstų teiginių, kad jiems suskaičiuoti turbūt neužtektų abiejų rankų pirštų. Bene dažniausiai skambėjęs naratyvas: vakcina nėra saugi, nes sukurta neįtikėtinai greitai – mažiau nei per metus.

Kaip aiškino pašnekovė, pirmiausia, vakcinos kūrėjams neteko susidurti su finansavimo sunkumais – į tai, pandemijai vos įsismarkavus, pasaulio valstybės metė milžiniškus finansinius resursus. Be to, koronavirusai buvo žinomi ir mokslininkų tyrinėjami dešimtmečiais, tad darbas galėjo vykti gerokai sparčiau. Greitai pavyko surinkti ir dideles savanorių grupes, su kuriais buvo atlikti vakcinos klinikiniai tyrimai.

Iššūkis – apsaugoti nuo mirties

„Jei kalbėtume apie vakcinos efektyvumą, nė viena jų neduoda šimtaprocentinės apsaugos. Noriu priminti, jog pirmiausia vakcina buvo kurta siekiant apsaugoti žmones nuo sunkios ligos eigos ir mirties, – atkreipė dėmesį pašnekovė. – Tad nors paskiepijusieji taip pat gali užsikrėsti, infekcija praeina žymiai lengviau, o kai kuriais atvejais net visiškai nejaučiama ligos simptomų. Pandemijai pasibaigus, apdoroti statistiniai duomenys parodė, kad 96 proc. asmenų, sirgusių ir mirusių nuo COVID-19 ligos, buvo neskiepyti – taigi procentai yra išties dideli.“

Remiantis tyrimų duomenimis, specialistams nesudėtinga paneigti ir kitus mitus. Vienas dažniausių – esą lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms po vakcinacijos padidėja mirties rizika.

„Be abejo, sunkių šalutinių atvejų po skiepo pasitaiko, tačiau Lietuvoje mirčių dėl vakcinų neužregistruota. Lėtinių ligų paūmėjimo po vakcinacijos taip pat nepastebėta“, – teigė L. D. Šarakauskienė.

Įspūdingi rizikų skirtumai

Pandemijos metu nemažai diskusijų sukėlė informacija apie tai, jog po skiepo nuo COVID-19 pasitaikė mirčių, kurių priežastis tapo trombozė. Tačiau, kaip parodė vėlesni klinikiniai tyrimai, po vakcinacijos tikimybė susidaryti kraujo krešuliams arba trombozei siekia vieną atvejį iš milijono paskiepytųjų.

Palyginimui – moterys, kurios vartoja kontraceptines priemones, taip pat rūkantieji su tokios rizikos tikimybe susiduria nepalyginamai – nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio kartų – dažniau.

Specialistų nestebina, jog naujoji vakcina pasėjo nerimo ir tarp šeimos pagausėjimo laukiančių ar dar tik jį planuojančių žmonių, tokiu jautriu metu nežinomybės dėl pačios ligos, jos eigos ar galimų komplikacijų išties pakurstė nemažai baimių.

„Vėlgi tokių duomenų, jog vakcina nuo COVID-19 turėtų įtakos vaisingumui, kaip ir apie tai, kad ji gali sukelti pavojų būsimam nėštumui - nėra“, – ramino medikė.

Kelią skinasi kiti metodai

Be to, įvairiose pasaulio šalyse medikams teko susidurti su gana gaju mitu, kad skiepijant nuo koronaviruso su vakcina esą įdiegiamas toks baltymas, kuris ateityje gali konkuruoti su baltymu, dalyvaujančiu placentos formavime.

„Tai visiškai pseudomokslinis argumentas – tarp vakcinacijos ir nevaisingumo nėra jokio tiesioginio ryšio. Ir tai pagrindžiančius duomenis statistiškai jau bus galima apdoroti po maždaug penkerių metų“, – neabejoja LSMU atstovė.

Kaip aiškino specialistė, gamintojų „Phizer Biotech“, „Moderna“ vakcinos yra pagrįstos RNR (ribonukleino rūgštis) technologija, tad išties veikia skirtingai nei įprastos vakcinos – tai yra jos „išmoko“ organizmą sukurti baltymą, kuris duos imuninį atsaką į virusą. Tačiau RNR pagrindu kuriama vakcina net nepasiekia ląstelės branduolio, kuriame yra organizmo DNR.

Lygybės ženklo dėti negalima

LSMU Onkologijos ligoninės gydytoja onkologė-chirurgė L. D. Šarakauskienė taip pat atkreipė dėmesį – nors kai kuriais simptomais koronavirusas ir panašus į gripą, bet manyti, jog gripo vakcina gali apsaugoti nuo COVID-19, yra klaidinga.

„Su sezoninio gripo epidemijomis mes susiduriame jau labai seniai, todėl prieš šį gripą mūsų organizmai jau yra susikūrę dalinį imunitetą. COVID-19 liga žmonijai yra visai nauja patirtis, ir nuo jos mes neturėjome jokios apsaugos“, – sako pašnekovė.

Kadangi SARS-CoV-2, kaip ir kiekvienas virusas, neišvengiamai kinta ir mutuoja, medikams neretai tenka girdėti, jog skiepytis neverta, nes nuolat atsirandant naujoms koronaviruso atmainoms vakcina prieš jas tampa bejėge.

Pradinė vakcina nuo COVID-19 vis dar efektyviai atlieka savo funkciją ir prieš naujai atsiradusius variantus, be to, šiandien revakcinacijai jau sėkmingai naudojama COVID-19 dominuojančiai atmainai adaptuota vakcina.

„Virusas keičiasi labai greitai, be abejo, vakcinas keisti taip greitai neįmanoma. Bet ir esamos sukuria apsaugą nuo sunkių ligos formų, užsikrėtusieji perserga lengvai ir, svarbiausia, vakcinacija saugo nuo sunkių komplikacijų bei mirties“, – pabrėžė pašnekovė.

Delsimas – tarsi loterija

Kaip parodė pasaulinė koronaviruso pandemija, COVID-19 liga neaplenkia nei pačių mažiausiųjų, nei jaunų, o ypač ji grėsminga vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat – imunosupresuotiems, įvairių gretutinių, onkologinių ligų turintiems asmenims.

„Nors COVID-19 pandemija baigėsi, daugelio mūsų atmintyje dar ilgai išliks sirgusieji, net mirusieji nuo šios ligos, o tarp pastarųjų, deja, buvo ir jaunų, iki tol visiškai jokių sveikatos problemų neturėjusių žmonių, – apgailestavo medikė. – Net šiandien negalime būti tikri, ar pavyks išvengti sunkios COVID-19 formos ir jos grėsmingų padarinių, tad laukti, kol užsikrėsime koronavirusu, nereikėtų. Labai svarbu ir tai, jog atsparumą ir imunitetą ligai sukuriantis skiepas nuo jos plitimo apsaugo ir aplinkinius.“

Specialistai primena – užsiregistruoti tiek pirminei vakcinacijai, tiek skiepijimui stiprinamąja doze nuo COVID-19 šiandien yra dar paprasčiau: tai galima padaryti internetu, per koronastop.lt, arba tiesiog kreiptis į bet kurią šią paslaugą teikiančią gydymo įstaigą.

Internetu užregistruoti galima ir kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą. Rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos. Tą galima padaryti vienu metu. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.