Psichiatro patarimai. Kaip atprasti nuo migdomųjų ir pagerinti miegą?(3)

Kai pradeda kankinti nemiga, dažnas kreipiamės į šeimos gydytoją, prašydami pagalbos. Ne paslaptis, kad šeimos gydytojas šių vaistų išrašo lengva ranka, ir tabletė prieš miegą tampa metų metus trunkančiu įpročiu. Ar įmanoma jo atsikratyti? Kur ta riba, už kurios jau prasideda priklausomybė? Kaip sau padėti be vaistų? Šįsyk į klausimus atsakė Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.

Reklama

Migdomųjų informaciniame lapelyje skelbiama, jog vaistą vartoti ne ilgiau nei dvi savaites. Jei bus vartojama ilgiau, išsivystys priklausomybė?

Gamintojas, išleisdamas vaistą į rinką rekomenduoja jį vartoti ne ilgiau nei dvi savaites, nes jis gerai žino veikliosios medžiagos savybes ir galimus šalutinius poveikius. Yra žinoma, kad migdomieji, ypač benzodiazepinai, gali sukelti priklausomybę. Bet tai nereiškia, kad būtinai kiekvienam ją ir sukels. Gamintojas apsidraudžia parašydamas dėl riboto vartojimo laiko.

Koks skirtumas tarp įpročio užmigti su vaistais ir priklausomybės nuo tų vaistų? Kur riba tarp įpročio ir priklausomybės?

Priklausomybė yra liguista būsena. Vienasiš simptomų - auga tolerancija įprastai medžiagai. Pradedame nuo pusės tabletės, paskui dozę vis didiname, pradedame vartoti ne tik prieš miegą, bet ir rytais, imame vartoti ne pagal paskirtį. Tai jau priklausomybė. O jei vartojama pagal paskirtį nedidinant dozės - pagerinti miegui, tai ne priklausomybė.

Priklausomybė nuo tam tikrų medžiagų gali išsivystyti ir gali neišsivystyti. Mes, gydytojai, daug kam skiriame trankviliantus metų metais, bet jokios priklausomybės neatsiranda.

Vieni miega gerai, kiti kankinasi negalėdami užmigti. Kas tai lemia?

Užmigimo procesas - natūralus fiziologinis procesas. Kuo jaunesnis, sveikesnis organizmas - tuo užmigimas greitesnis, miegas geresnis. Vykstant senėjimo procesams visos funkcijos silpsta, taip pat prastėja miegas.

Vieni miega kaip kirvis – atsigula ir užmiega, sunku pažadinti. O kitų miegas nuo mažens jautresnis, tai priklauso nuo centrinės nervų sistemos ypatumų. Ir nieko nepadarysi, tai paveldime genetiškai.

Nemiga yra neorganinė ir organinė. Jei organinė – gali atsirasti senstant kraujagyslėms, smegenų ląstelėms, patyrus insultą. Jei miegas sutriko dėl organinių pakitimų, yra tikimybė, kad jis susitvarkys paskyrus tinkamus vaistus.

Kokių taisyklių patartumėte laikytis siekiantiems gerai miegoti, greitai užmigti?

Besiskundžiantiems nemiga reikėtų žinoti kai kurias taisykles. Reikia pasistengti gultis tuo pačiu laiku. Be abejo, nepatartina valgyti prieš pat miegą.

Miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui, nelaikykime jame televizoriaus. Nežiūrėkime filmų, laidų, laukdami, kol užmigsime. Knygų skaitymas prieš naktį - taip pat ne pagalbininkas. Nebent skaitomas koks nuobodus vadovėlis. Bet ir tai gali nepadėti.

Mane labai stebina kai kur skelbiamas patarimas: jei jau neužmiegi, nėra ko voliotis, kelkis ir užsiimk kuo nors naudingu, pavargsi ir užmigsi. Nepatarčiau to daryti. Atsikėlimas iš lovos - jau savęs pažadinimas, ir užmigti bus dar sunkiau. Naktį reikia miegoti arba bent gulėti.

Sulaukus 50 metų naktinis atsibudimas ir vėl užmigimas – normalus dalykas, bet jei žmogus ima galvoti, kad jam sutrikęs miegas, pradeda nervintis: „Reikės anksti keltis, o aš neužmiegu“, tai sureikšmina, jis padeda tiems sutrikimas tik įsitvirtinti. Daryti pastangas – stengtis žūtbūt užmigti nėra naudinga ir tikslinga. Tai reiškia įtampą.

Be to, jei imsiu galvoti apie nemalonius dalykus, reikalaujančius intelektualinių pastangų ir sprendimų, vargu ar vėl užmigsiu. Geriausia galvoti apie ką nors neutralaus ar malonaus – tuomet nepastebėsi, kaip užmigsi. Jei galvon braunasi nemalonios mintys, reikia jas keisti, grįžti vis prie neutralių gerų minčių, nesinervinti, kad neužmiegi, antraip tik padidinsi neigiamų emocijų lygį.

Neina užmigti – nesinervinkime, reikia pasakyti sau: „Jei aš neužmiegu, vadinasi, mano smegenys nepavargo ir nenori poilsio. Bet kūnas juk vis tiek ilsisi, ramus atsipalaidavęs“.

Svarbu keisti požiūrį į situaciją , nustoti nervintis ir jaudintis dėl miego. Tik tuomet miegas susitvarko be pastangų.

Naktį nepatartina žiūrėti į laikrodį, tuo tik sureikšmintume faktą, kad atsibudai tokią ar tokią valandą.

Ar jūs pats gerai miegate?

Aš išsimiegu. Naktį atsibundu po 3-5 kartus, bet to nesureikšminu, apsiverčiu ant šono ir vėl užmiegu. Kartais pažiūriu į laikrodį, kiek liko miegoti, bet ne dėl to, kad jaudinčiausi, o kad smalsu ir pasidžiaugčiau galimybe miegoti.

Kai buvau jaunesnis, turėjau stresų, psichologinių sunkumų. Būdavo, slegiančios mintys sukiojasi, sukiojasi, užmigti sunku, žiūriu į laikrodį ir nervinuosi. Paanalizavau tai ir supratau, ką darau ne taip, supratau, kad kitas etapas būtų pereiti prie vaistų, bet to daryti nepradėjau.

Jei nepavykavo iškart užmigti, mano paguoda buvo tai, kad ilsisi kūnas. Sakiau sau: jei nesiilsi galva, vadinasi, ji nepavargo. Jei galva būtų pavargusi, būčiau užmigęs. Ir patikėkite, kai supratau, ką darau neteisingai, tada greitai problemos išgaravo, nes jos buvo mano paties sukurtos. Daug kas priklauso ne nuo paties sutrikimo, o nuo mūsų požiūrio į jį.

Dar pastebėjau, kad kojos turi būti šiltos, kitaip neužmigsi. Ir lova patogi.

Kaip žinoti, ar kankinant nemigai padės tik vaistai, ar užteks laikytis taisyklių?

Nėra visuotinio recepto nuo miego sutrikimų. Reikia konsultuotis su psichiatru ar gydytoju, kuris gilinasi į miego sutrikimus. Reikia išsiaiškinti, nuo ko nemiga prasidėjo, kaip, kas buvo daryta stengiantis įveikti sutrikimą, kas padėjo ar nepadėjo, ir tik tada ieškoti sprendimo. Kartais užtenka tabletės, kartais reikia psichoterapijos.

Pirmiausiai reikia išsiaiškinti nemigos priežastį. Ar ji tikrai susijusi su psichoemocinėmis problemomis, nemaloniais įvykiais gyvenime, o gal lemia somatiniai susirgimai.

Jei miego sutrikimas įeina į depresijos struktūrą – padėti bus galima tik tabletėmis; gydant depresiją pagerėja ir miegas.

Vis populiarėja maisto papildas melatoninas, tačiau ne kiekvienas gydytojas, paklaustas, ar jis padėtų įveikti nemigą, žino atsakymą. Kaip čia yra?

Nesu biochemikas, kuris iš paciento išvaizdos pasakytų, kiek jo smegenys gamina šio hormono. Reiktų tirti melatonino, kurį gamina tam tikros struktūros smegenyse, kiekį organizme.

Kita vertus, jei pradėsime vartoti išorinę medžiagą, darysime meškos paslaugą organizmui, nes jis gali nustoti tą medžiagą gaminti pats.

Nuo 1976 metų nemigos kamuojamiems žmonėms taikote hipnozės seansus. Ar jie padeda visiems?

Esu turėjęs nemažai pacientų, kuriems hipnozės seansai padėjo. Tačiau ne visiems.

Tai paprastas gydymo būdas, neturintis jokių paslapčių. Jei nemiga organinė ar lydima depresijos - hipnozė nepadės. Jei ją sukelia psichoemocinis išsibalansavimas, nuovargis, gali padėti kuo puikiausiai. Hipnozės poveikis primena akumuliatoriaus pakrovimą: pokyčiai, atsiradę vieno seanso metu, neišnyksta, per kitus seansus jie vis auga ir auga, kol žmogus ima jausti teigiamus pasikeitimus.