Pirmųjų „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimų nugalėtoja – vaistinė ramunė

Lietuviškiausiu vaistiniu augalu pripažinta vaistinė ramunė, - paaiškėjo pasibaigus pirimiesiems „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimams, kurie skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui paminėti. Gautus rezultatus įvertino ir patvirtino komisijos nariai – vaistinių augalų ekspertai.

Reklama

Istoriškai Lietuvoje auganti, visuomenei gerai žinoma – į šiuos kriterijus atsižvelgdama galutinį sprendimą priėmė komisija – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė dr. Nijolė Savickienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja profesorė dr. habil. Ona Ragažinskienė, LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius docentas dr. Tauras Antanas Mekas ir ekskursijų vadovė, muziejininkė, vaistininkė Zenona Šimaitienė, vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė bei vaistininkė Kristina Staivė.

Įvertinus visuomenės balsus, atskiros apklausos vaistininkams rezultatus, komisija atrinko penkis vaistinius augalus finalininkus – kartusis kietis, liepa, didžioji dilgėlė, paprastoji jonažolė, vaistinė ramunė. Pastaroji ir buvo pripažinta lietuviškiausiu vaistiniu augalu.

Pasak LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorės N. Savickienės, vaistinių ramunių žiedynai – labai daug sveikatos problemų spręsti padedanti vaistinė augalinė žaliava. Vaistinių ramunių žiedynai mažina įtampą, padeda užmigti, lengvina virškinimo sutrikimus, atpalaiduoja spazmus. Šio vaistinio augalo žaliava taip pat tinkama naudoti ir išoriškai – įvairių žaizdų dezinfekcijai. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistinė ramunė – astrinių šeimos augalas, todėl šios vaistinės augalinės žaliavos vertėtų vengti žmonėms, kurie alergiški šiems augalams.

Vartoti atsakingai

Rinkimų komisijos pirmininkė N. Savickienė teigė, kad vienas svarbiausių kriterijų renkant vaistinį augalą – kiek plačiai augalas yra ištirtas ir kokios jo suteikiamos savybės yra įrodytos.

„Nors dalis žmonių vadovaujasi iš protėvių perimtomis žiniomis apie vaistinius augalus, savigyda užsiimti nederėtų. Visų vaistinių augalų žaliava gali būti naudingos sveikatai, tačiau taip pat gali turėti ir nepageidaujamą poveikį, todėl neturėtų būti vartojama nepasitarus su vaistininku“, – perspėja komisijos vadovė.

 I. Damulienė sako, kad siekis išsamiau panagrinėti Lietuvoje augančius vaistinius augalus – dar vienas būdas, kurio siekiama gilinti visuomenės žinias ir kovoti su gajais stereotipais. „Vaistiniai augalai daugelio gyvenime visada yra šalia, tačiau norime, kad žmonės nepamirštų, kad jie turi ne tik naudingų medžiagų, bet gali sukelti ir šalutinį poveikį, todėl svarbu pasitikėti profesionalais ir su jais konsultuotis“, – sakė I. Damulienė.

Prof. dr. habil. O. Ragažinskienė priminė, kad Seimas 2020-uosius metus paskelbė vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo bei tradicinės medicinos puoselėtojos ir vaistinių augalų žinovės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais.

Pirmą kartą šiais metais Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, kitaip tariant, vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. Prof. dr. habil. O. Ragažinskienė sveikatos apsaugos ministro įsakymu dirbo konsultantų – ekspertų darbinėje grupėje, kuriant Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PADSP) įstatymą, kuris LR Seimo patvirtintas 2020 m. sausio 14 d. Įstatymas apima fitoterapiją, aromaterapiją, kurortologiją, kur tyrimo objektas yra vaistiniai augalai.

Vaistažolės – įvairioms problemoms spręsti

Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius T. A. Mekas sako, kad skirtingais istoriniais laikotarpiais buvo populiarūs vis kiti vaistiniai augalai. Jis akcentuoja, kad ypač daug vilčių buvo dedama į naujai atvežtus vaistinius augalus – jų populiarumas ypač išaugdavo. Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose pastebima, kad pastaraisiais dešimtmečiais visuomenė labiausiai vertino vaistinių ramunių, aviečių, paprastųjų kraujažolių, pipirinių mėtų žaliavą.

Komisija atkreipė dėmesį ir į paprastąją jonažolę, kuri dažnai buvo vadinama augalu nuo 99 ligų. Paprastųjų jonažolių, kaip ir vaistinių ramunių, augalinė žaliava naudinga psichologinei savijautai, padeda sureguliuoti hormonų veiklą, joje gausu antioksidantų. Paprastųjų jonažolių augalinę vaistinę žaliavą saulėtą dieną vertėtų vartoti ypač atidžiai, nes ji gali padidinti odos jautrumą ar sukelti alergiją.

Dar vienu naudingu Lietuvoje augančiu vaistiniu augalu laikoma didžioji dilgėlė, kuri yra chlorofilo, vitamino K šaltinis. Šio augalo vaistinė žaliava gali būti naudojamas anemijos profilaktikai, tinkamas kraujavimui stabdyti. Jos nauda taip pat patvirtinta ir kosmetikoje.

Vis dėlto komisija atkreipia dėmesį, kad nepaisant mokslinio ištirtumo ir specialistų patvirtintos vaistinių augalų naudos, jie turėtų būti vartojami tik pasitarus su specialistu, kuris padės įvertinti galimus nepageidaujamus poveikius.