Iš darbo – dėl sveikatos: ar būtinas įrašas „Dirbti negali“

Klausimas. Jei darbuotojas nori nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos, ar darbdavys gali reikalauti, kad medicininėje knygelėje būtų įrašyta, jog asmuo šio darbo dirbti negali? 

Konsultuoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

„Atleisime pagal Darbo kodekso (DK) 56 straipsnį tik tada, kai medicininėje knygelėje bus parašyta, kad šio darbo dirbti negalite.“

Toks reikalavimas, pateikiamas kaip vienintelė galima sąlyga, yra per siauras. Įstatymas nenustato, kad darbuotojo teisę nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos gali patvirtinti tik konkretus įrašas medicininėje knygelėje. Tačiau ir vien pasakyti „turiu sveikatos problemų“ nepakanka: svarbu pagrįsti, kaip jos trukdo atlikti konkretų darbą.

Ką iš tikrųjų numato Darbo kodeksas?

DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties, kai jis dėl ligos ar negalios negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.

Ši nuostata nereikalauja, kad darbuotojas būtų pripažintas visiškai nedarbingu. Nebūtina ir nustatyta negalia, jeigu pagrindas yra liga. Taip pat nereikalaujama profesinės ligos diagnozės ar darbdavio kaltės dėl susirgimo.

Esminis ryšys yra ne „darbas sukėlė ligą“, o „liga ar negalia trukdo tinkamai atlikti šį darbą“.

Ką šiuo klausimu yra pasakę teismai?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009 išaiškino: darbuotojas gali pasinaudoti palankesne darbo sutarties nutraukimo tvarka ir tada, kai sveikatos sutrikimas nėra toks sunkus, kad būtų nesuderinamas su tolesniu darbu, tačiau:

„jo liga ar neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamą darbo pareigų vykdymą“.

Svarbus tikslumas: ši nutartis priimta taikant ankstesnio Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, o ne dabartinį DK 56 straipsnį. Tačiau šiuo išaiškinimu teismai rėmėsi ir spręsdami ginčus pagal naująjį Darbo kodeksą.

Ypač iškalbinga – Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. byla Nr. e2A-570-773/2019.

Buhaltere dirbusi darbuotoja buvo atleista pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Medicininėje knygelėje buvo įrašas „dirbti negali“, tačiau vėliau ši išvada pripažinta negaliojančia dėl sveikatos patikrinimo procedūros pažeidimų. Liko ankstesnė išvada, leidusi dirbti. Darbdavys siekė pakeisti atleidimo pagrindą į DK 55 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas neapsiribojo vien medicininės knygelės įrašu. Jis vertino nedarbingumo laikotarpius, gydymą, medicininius duomenis ir jų ryšį su buhalterės pareigomis. Teismas pripažino, kad darbo sutartis pagal DK 56 straipsnį buvo nutraukta pagrįstai.

Šios bylos pamoka: vieno medicininio įrašo panaikinimas savaime nepaneigia kitais įrodymais pagrįsto negalėjimo tinkamai atlikti darbo. Vertinama aplinkybių visuma.

Kokie dokumentai gali pagrįsti darbuotojo prašymą?

VDI 2024 m. vasario 26 d. išaiškinime nurodo, kad DK 56 straipsnis nenustato privalomos vienintelės įrodymų formos. Reikšmingi gali būti išrašai iš ligos istorijos, gydytojų pažymos, nedarbingumo pažymėjimai ir kiti patikimi medicininiai duomenys.

Tačiau dokumentų pavadinimai dar nenulemia rezultato. Jie, vertinami kartu su darbo pobūdžiu ir kitomis aplinkybėmis, turi pagrįsti ligos ar negalios ryšį su negalėjimu tinkamai vykdyti darbo funkcijos.

Praktiškai naudinga pateikti ne tik diagnozės pavadinimą, bet ir medicininius duomenis apie konkrečius funkcinius ribojimus, paaiškinant, su kokiomis darbo užduotimis jie nesuderinami. Pavyzdžiui, kokių veiksmų darbuotojas negali atlikti, kokio krūvio turi vengti.

Nedarbingumo pažymėjimas nėra nei nereikšmingas dokumentas, nei automatinis bilietas į išeitinę. Ar jo ir kitų duomenų pakanka, priklauso nuo konkrečios situacijos. Teismai pabrėžia individualų įrodymų vertinimą.

Kaip tai atrodo kasdienėje situacijoje?

Toliau – iliustraciniai pavyzdžiai, o ne konkrečių bylų aprašymai.

Sandėlio darbuotojas ir svorių kėlimas. Gydytojo dokumentuose nustatyti kėlimo ribojimai, o esminę darbuotojo pareigų dalį sudaro sunkių krovinių kilnojimas. Tai gali pagrįsti DK 56 taikymą, nors dokumente nėra bendro teiginio, kad žmogus apskritai negali dirbti.

Valytoja ir fizinis krūvis. Vertinant sveikatos būklę svarbu ne vien pareigybės pavadinimas, bet ir realus darbas: vaikščiojimas laiptais, vandens nešiojimas, ilgas stovėjimas. Tokio pobūdžio aplinkybes, siejant jas su medicininiais duomenimis, vertino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. e2-2732-631/2021. Tai pirmosios instancijos praktikos pavyzdys, parodantis konkrečių darbo sąlygų reikšmę.

Vien diagnozės pavadinimas. Darbuotojas pateikia dokumentą, kad serga, tačiau iš jo ir kitų aplinkybių neaišku, kaip liga trukdo vykdyti sutartą darbą. Tokiu atveju gali prireikti papildomo pagrindimo. Ligos buvimas ir teisė nutraukti sutartį pagal DK 56 nėra savaime tapatūs dalykai.

Kodėl nereikėtų painioti DK 56 ir DK 60 straipsnių?

DK 56 straipsnis – darbuotojo iniciatyva nutraukiama sutartis dėl svarbios priežasties.

O DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja kitą situaciją: pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą darbuotojas nebegali eiti pareigų ar dirbti šio darbo ir nesutinka būti perkeltas į esamas laisvas, jo sveikatą atitinkančias pareigas arba tokio darbo darbovietėje nėra. Esant šioms sąlygoms, sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo.

Todėl DK 60 numatytos medicininės išvados ir perkėlimo į kitą darbą sąlygų negalima automatiškai laikyti būtinosiomis kiekvieno darbuotojo prašymo pagal DK 56 sąlygomis. Kita vertus, tinkama medicininė išvada gali būti svarbus įrodymas ir darbuotojui pasirenkant DK 56.

Kaip pasinaudoti šia teise ir kas priklauso?

Darbdavį reikia įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Trumpesnis terminas galimas darbdaviui sutinkant. Pareiškime verta aiškiai įvardyti sveikatos priežastį, konkrečias funkcijas, kurių negalite tinkamai atlikti, ir pateikti pagrindžiančius dokumentus. Išsaugokite pareiškimo bei priedų pateikimo įrodymus.

Pareiškimo esmė galėtų būti tokia:

„Prašau [data] nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes dėl ligos negaliu tinkamai atlikti [konkrečios funkcijos]. Šias aplinkybes pagrindžiantys dokumentai pridedami. Prašau išmokėti priklausančią išeitinę išmoką ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas.“

Pagal DK 56 straipsnio 2 dalį priklauso:

• 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė, kai darbo santykiai tęsiasi vienus metus ar ilgiau;
• 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė, kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus.

Kai įstatymo sąlygos įvykdytos, pareiškimas pabaigia sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, o darbdavys turi tai įforminti. Tai nėra šalių susitarimas, kuriam būtinas darbdavio pritarimas.

Be išeitinės, išmokamas priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kiek teisė į jas nėra prarasta pagal įstatymą. Atsiskaitoma DK nustatyta tvarka.