Gamta apdovanoja: už mažą pastangą – didžiulis atlygis

Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti vis daugiau vaistų, tyrimų ir gydymo metodų, tačiau vienas veiksmingiausių būdų pasirūpinti savo sveikata vis dar nieko nekainuoja. Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas Audrius Šimaitis sako, kad fizinis aktyvumas daro įtaką dešimtims ligų, o didžiausią naudą gali pajusti būtent tie žmonės, kurie iki šiol judėjo mažiausiai. 

Tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“, kurią veda Laura Dabulytė, jis pasakojo ne tik apie judėjimo svarbą, bet ir apie tai, kaip keičiasi lietuvių požiūris į savo sveikatą, kodėl vis dar per mažai žmonių dalyvauja prevencinėse programose ir kodėl kokybiška medicina turi būti kuo arčiau paciento.

„Daugiausia naudos gauna tie žmonės, kurie juda labai mažai ir tiesiog pradeda judėti. Nuo visiško nejudėjimo iki mažesnio nei vidutinio fizinio aktyvumo yra milžiniškas šuolis išgyvenamumo ir sveikatos prasme. Gamta žmogų apdovanoja – už mažą pastangą gauni didžiulį atlygį“, – sako A. Šimaitis.

Fizinis krūvis – geriausias žmonijos išrastas vaistas

Pasak kardiologo, medicinoje daug dėmesio skiriama naujiems vaistams ir jų poveikiui, tačiau kartais pamirštame priemonę, kurią kiekvienas turime savo rankose – fizinį aktyvumą.

„Medicinoje kalbame apie vaistus, kurie mažina cholesterolį, gerina išgyvenamumą, mažina infarktų ar staigių mirčių riziką. Tačiau fizinis krūvis daro įtaką mažiausiai dvidešimčiai ar trisdešimčiai ligų – gali padėti jų išvengti arba pagerinti prognozę“, – pasakoja A. Šimaitis.

Gydytojo teigimu, žmogaus kūnas evoliuciškai yra prisitaikęs judėti, todėl sėslus gyvenimo būdas ilgainiui atsiliepia sveikatai.

„Mes ieškome vaistų, kurie kažką mums pagerins, nors gamta mus jau apdovanojo. Mes sukurti judėti. Kai pradedame gyventi vis sėslesnį gyvenimo būdą, atsiranda įvairiausios pasekmės ir ligos“, – sako gydytojas.

Pats A. Šimaitis daug metų važinėja dviračiu ir per metus numina apie 5–6 tūkst. kilometrų. Neseniai per šešias dienas jis dviračiu įveikė 560 kilometrų maršrutą iš Ženevos į Nicą per Alpes. Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad tokio fizinio krūvio siekti tikrai nereikia, ypač žmogui, kuris iki šiol beveik nesportavo.

Didžiausią naudą gauna tie, kurie pradeda nuo mažų žingsnių

A. Šimaitis atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių fizinio aktyvumo principų: norint pajusti naudą sveikatai, nebūtina tapti maratonininku ar kasdien valandų valandas praleisti sporto salėje.

„Nuo visiško nejudėjimo iki mažesnio nei vidutinio fizinio aktyvumo yra milžiniškas šuolis išgyvenamumo ir sveikatos prasme. Vėliau tie šuoliukai jau yra gerokai mažesni“, – aiškina kardiologas.

Todėl, pasak jo, svarbiausia ne iš karto užsibrėžti didelius sportinius tikslus, o pradėti nuo įveikiamo pokyčio.

Amžius, jo teigimu, taip pat savaime nėra priežastis atsisakyti aktyvumo. Jei žmogus gali judėti ir jo sąnarių būklė tai leidžia, fizinio aktyvumo nereikėtų atsisakyti ir vyresniame amžiuje. A. Šimaitis dviratį įvardija kaip sąnariams draugišką fizinio aktyvumo formą.

Lietuviai savo sveikata rūpinasi vis labiau

Daug metų Jungtinėje Karalystėje gyvenęs ir dirbęs A. Šimaitis sako galėjęs iš arti palyginti tos šalies pacientų ir lietuvių požiūrį į sveikatą. Jei prieš du dešimtmečius skirtumai buvo ryškūs, šiandien, jo vertinimu, jie beveik išnykę.

„Prieš dvidešimt metų jaučiau skirtumą, o dabar sakyčiau, kad jeigu jis ir yra, tai minimalus. Anksčiau žmonių, kurie rūpinosi savo sveikata, proporcija buvo gerokai mažesnė negu dabar“, – pastebi gydytojas.

Pasak jo, tam įtakos turi ir didesnis informacijos prieinamumas – žmonės daugiau skaito apie sveikatą, domisi mityba, fiziniu aktyvumu ir prevencija.

„Tikrai neatsiliekame pačiu rūpesčiu savo sveikata ir žmonių, kurie tuo domisi, skaičiumi. Žinoma, yra ir visiškai nesidominčių, bet situacija ryškiai gerėja“, – sako A. Šimaitis.

Prevencinėse programose dalyvauja tik apie pusė galinčiųjų

Nors žmonių sąmoningumas didėja, viena iš neišnaudotų galimybių, pasak A. Šimaičio, išlieka valstybės finansuojamos prevencinės programos. Kalbėdamas apie onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, jis nurodo, kad šiose programose dalyvauja maždaug pusė galinčiųjų.

„Manau, kad turėtų būti apie 80–90 procentų. Turime galvoti, kiek ligų tokiu būdu galime užkirsti kelią. Turint omenyje, kad mūsų demografiniai rodikliai nėra geri, tai yra ir visos valstybės, ir pačių žmonių reikalas – kad žmonės gyventų ne tik ilgiau, bet turėtų kuo daugiau kokybiškų gyvenimo metų“, – pabrėžia jis.

Aukščiausio lygio pagalba turi būti kuo arčiau žmogaus

Kitas svarbus sveikatos sistemos pokytis, apie kurį kalba A. Šimaitis, – galimybė aukščiausio lygio medicinos paslaugas gauti kuo arčiau gyvenamosios vietos. Būtent tai yra viena pagrindinių jo vadovaujamos Klaipėdos universiteto ligoninės vizijos krypčių.

„Galutinis tikslas – pacientas. 300 ar 350 kilometrų kai kuriais atvejais yra labai didelis atstumas. Tai, kad pacientai aukščiausio lygio paslaugas gautų kuo arčiau gyvenamosios vietos, yra viena iš Europos Sąjungos vertybių, pagal kurias turi būti kuriamos sveikatos apsaugos sistemos“, – sako A. Šimaitis.

Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių jis pateikia plaučių fibroze sergančius pacientus. Kai kuriems jų dėl ligos sunku nueiti net 10–15 metrų, tačiau dėl specifinio gydymo jiems vis dar tenka vykti į Vilnių ar Kauną.

Pasak A. Šimaičio, Klaipėdos universiteto ligoninėje jau sukurtos aukšto lygio pulmonologijos paslaugos, todėl, jo įsitikinimu, tokie pacientai reikalingą pagalbą turėtų galėti gauti arčiau namų.

A. Šimaičio vizija – kad Klaipėdos universiteto ligoninė ilgainiui taptų lygiaverte didžiųjų Vilniaus ir Kauno universitetinių ligoninių partnere, o skirtingos regiono gydymo įstaigos veiktų kaip funkcinė sistema. Tuomet pacientui būtų aiškiai sudėliotas kelias nuo šeimos gydytojo iki aukščiausio lygio specializuotos pagalbos.

Iš užsienio grįžtančius medikus traukia ne vien atlyginimas

A. Šimaitis pats ilgus metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, o į Lietuvą grįžo vadovauti Klaipėdos universiteto ligoninei. Šiandien, pasak jo, iš užsienio grįžtantiems gydytojams finansinis aspektas nebėra vienintelis ar net svarbiausias.

„Vienas iš dalykų, traukiančių užsienyje dirbančius gydytojus, – organizacinė kultūra. Dauguma jų dėl to ir išvyko ir nebenori grįžti į kultūrą, kurioje dirbo prieš išvykdami iš Lietuvos“, – sako A. Šimaitis.

Jo teigimu, Jungtinės Karalystės ligoninėse itin svarbus darbuotojo suvokimas, kad jis yra bendro proceso dalis – nepriklausomai nuo užimamų pareigų.

„Kiekvienas žmogus, kuris dirba ligoninėje, jaučiasi proceso dalyvis. Jie neateina atlikti tik savo siauros funkcijos – turi gerokai platesnį požiūrį į pacientą ir pačią sistemą“, – pasakoja ligoninės vadovas.

Kitas svarbus principas, kurį A. Šimaitis išskiria kalbėdamas apie Jungtinėje Karalystėje sukauptą patirtį, – orumas ir pagarba žmogui, nepriklausomai nuo jo profesijos ar užimamų pareigų. Būtent tokią organizacinę kultūrą, anot jo, siekiama kurti ir Klaipėdoje.

A. Šimaitis: Lietuva padarė milžinišką pažangą

Po daugelio metų užsienyje į Lietuvą sugrįžęs A. Šimaitis sako šalies pokytį galėjęs itin aiškiai matyti iš šalies – kasmet grįždamas pastebėdavo vis daugiau skirtumų.

„Kiekvienais metais vis matėsi, kad kažkas vyksta gerai ir Lietuva sveiksta įvairiomis prasmėmis – ekonomine, bendravimo, kultūros, aptarnavimo. Buvo akivaizdu, kad Lietuva padarė milžinišką pažangą“, – sako jis.

Tačiau, pasak A. Šimaičio, augti dar yra kur. Tam reikia ne tik stipresnės sveikatos sistemos, bet ir gebėjimo institucijoms atsitraukti nuo siaurų interesų ir prisiminti bendrą tikslą – tai, kas iš tiesų naudinga žmogui ir valstybei.

O kalbant apie asmeninę sveikatą, receptas, anot kardiologo, kur kas paprastesnis – pradėti judėti. Net ir nedidelis pokytis žmogui, kuris iki šiol judėjo mažai, gali duoti didelę naudą.