Specialistai atkreipia dėmesį: pastaruoju metu labai padaugėjo sergančiųjų įvairiomis odos ligomis. Kodėl? Kaip odai padėti?
Žmogaus oda atlieka daug funkcijų. Saugo organizmą nuo išorinės aplinkos, dalyvauja svarbiausiuose medžiagų apykaitos procesuose, reguliuoja kūno temperatūrą. Džiugu, jei oda yra skaisti, lygi, vientisos spalvos, švelni arba, kitaip tariant, sveika. Kas kita, jei ji plonytė, sausa, šiurkšti, greitai paraustanti, linkusi šerpetoti, pleiskanoti ar skilinėti, alergiška, jei šią niežti.Tai – sergančios odos požymiai.
Jaunėja sergančiųjų amžius
Kaip teigia dermatovenerologijos gydytoja rezidentė, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė, Lietuvoje sergamumas odos ligomis, kaip ir kitose šalyse, auga.
„Tikslius skaičius pasakyti sunku, nes neturime odos ligų registro, tačiau atsižvelgiant į pasaulinius duomenis bei tendencijas skaičiuojama, kad pavyzdžiui, atopinis dermatitas gali varginti net iki 10-20 proc. vaikų, daliai jų liga išlieka ir suaugus. Žvyneline serga maždaug 2-4 proc. populiacijos, tuo tarpu aknės bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu pasireiškia net iki 98 proc. žmonių“, – pasakoja gydytoja.
Vis jaunėja sergančiųjų odos vėžiu amžius. Tam įtakos turi sukurtas įdegusio kūno kultas – vis dar neįvertinama saulės keliama grėsmė.
„Žmonės leidžia laiką saulėje be apsauginių priemonių, ne tik žiemą, bet net ir vasarą kulniuoja į soliariumus. Dėl šių priežasčių skaičiuojama, jog kasmetinis sergamumo melanoma didėjimas siekia net iki 6-8 proc., – teigia gydytoja. – Aktyviai siekiama sumažinti šiuos skaičius organizuojant įvairias odos vėžio prevencijos akcijas, daug kalbama apie apsaugą nuo saulės spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Tačiau tam, matyt, reikia daugiau laiko, kad žmonių įpročiai pradėtų keistis. Naujausių šaltinių duomenimis, tokios šalys kaip Australija jau stebi pirmuosius prevencinės veiklos rezultatus: pasikeitęs žmonių požiūris į apsaugą nuo saulės, aktyvesnis specialių priemonių naudojimas pagaliau lėmė tai, jog jaunų žmonių tikimybė susirgti piktybiniais odos susirgimais šioje šalyje mažėja“.
Kaltas stresas?
Į klausimą, kokios priežastys lemia augantį sergamumą odos ligomis, gydytoja atsako jog reikšmingą įtaką odai tiek iš išorės, tiek iš vidaus daro daugybė įvairių veiksnių: tai ir greitas gyvenimo tempas, ir įtampa, ir specifinės aplinkos sąlygos (cheminės medžiagos ar kt. alergenai), mityba.
„Nemažą dalį tikimybės susirgti tam tikra lėtine odos liga, kaip, pavyzdžiui, žvynelinė, mes atsinešame su savimi genetiškai, tačiau būdami specifinėse aplinkos sąlygose, veikiami tam tikro faktorių derinio, mes arba slopiname šią riziką pasireikšti ligai, arba ją kaip tik išprovokuojame“, – paaiškina pašnekovė. Anot jos, labai daug įtakos odos ligoms atsirasti turi žmonių patiriamas stresas. „Ne tik gydytojai, tačiau ir patys pacientai pastebi, jog įvairūs bėrimai paūmėja po sudėtingų, daug emocinės įtampos sukeliančių išgyvenimų, patiriant daug streso darbe, neturint tinkamo poilsio, miego režimo. Šiuo metu daug dėmesio skiriama ir mitybos įtakos odos būklei tyrimams: pastebima, jog nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai skatina odos senėjimą, prastėja odos barjerinė funkcija, oda tampa pažeidžiama ne tik lėtinių ligų, bet formuojasi palanki terpė ir pačioms paprasčiausioms infekcijoms vystytis“, – pasakoja I. Gylienė.
Kaip sau padėti?
„Tiek odos problemų turinčiam, tiek neturinčiam žmogui pagrindinė rekomendacija būtų mylėti save: atsisakyti žalingų įpročių (tiek rūkymas, tiek alkoholis daro įtaką odos būklei), riboti buvimą saulėje, maitintis sveiku subalansuotu maistu, pakankamai miegoti ir stengtis palaikyti harmoningą socialinį gyvenimą. Tuo tarpu kalbant apie odos ligomis sergančius asmenis, universalaus atsakymo nėra, kadangi ligų mechanizmai yra skirtingi ir odos poreikis specifinėms priemonėms ar priežiūros aspektams taip pat gali skirtis. Pavyzdžiui, kas reikalinga sausą odą turinčiam, atopinio dermatito varginamam žmogui, gali visiškai netikti aknę turinčiam pacientui ir net pabloginti jo odos būklę. Dėl to, jei žmogus nežino, kaip jam elgtis, geriau eiti ir ieškoti specialisto pagalbos, o ne rinkti informaciją iš nuogirdų ar kaimynės“, – pataria gydytoja.
Kalbant apie kasdienę odos priežiūrą, svarbu tiek ryte, tiek vakare rinktis priemones, ne ardančias, o stiprinančias odos barjerinę funkciją: rekomenduojama atsisakyti muilo naudojimo ir įsigyti švelnų ar pagal specifinę problemą pritaikytą prausiklį. Ryte, nepriklausomai nuo sezono, nepamiršti dieninio kremo su plataus spektro (UVA/UVB) apsauga nuo UV spindulių, vakare – nuplauti po dienos ant odos nusėdusius nešvarumus bei pasirinkti vitaminais, retinoidais ar kitais antioksidantais praturtintas priemones.
Ko neturėtų būti kosmetikoje?
I.Gylienei antrina vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas R. Blynas. „Pastaruoju metu išties sulaukiame vis daugiau žmonių, kurie ateina įsigyti gydytojo rekomenduotų ar išrašytų vaistų, skirtų odos problemoms gydyti.O šios – pačios įvairiausios, nuo paprastų sudirgimų, paraudimų, niežtinčių bėrimų iki rimtų ligų, tokių kaip aknė, atopinis dermatitas, žvynelinė, egzema ir kitos. Taip pat nemažai pirkėjų skundžiasi padidėjusiu odos jautrumu, teiraujasi patarimo, kaip jį sumažinti, kokius gydomuosius kremus naudoti ar kokius vitaminus bei maisto papildus vartoti. Būtina paminėti dar ir tai, kad besiskundžiančiųjų odos bėdomis ne tik daugėja, jaunėja ir šių ligų amžius - labai padaugėjo odos ligomis sergančių kūdikių ir vaikų“, – pasakoja R. Blynas.
Pasak vaistininko, kiekvienam žmogui, kiekvienai problemai yra ieškoma geriausio sprendimo būdo „Aiškinamės, kalbamės su pirkėjais, jei reikia, padedame išsirinkti labiausiai tinkančią gydomąją kosmetiką, paanalizuojame pastarosios sudėtines dalis. Primename, kad jautriai, alergiškai, problematiškai odai skirtose kosmetikos priemonėse neturėtų būti jokių sintetinių priedų, parabenų, ftalatų, dažiklių, kvapiklių. Kad visos sudėtinės dalys turėtų būti kuo natūralesnės kilmės, pasižymėti raminamosiomis, priešuždegiminėmis savybėmis, o jei priemonė perkama kūdikiui, ji dar turėtų būti skirta būtent kūdikių odai, nes pastaroji yra kur kas plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų“.
R. Blynas taip pat priduria, kad prasidėjus šaltajam metų sezonui, patalpų šildymui, labai svarbu nepamiršti ir pačių elementariausių odos priežiūros taisyklių – odos drėkinimo, maitinimo, per dieną išgerto pakankamo vandens kiekio.