Šeštadienis, 2024.04.27
Reklama

Būdai, kaip pasirūpinti vyresnio amžiaus pacientų oda

Šaltinis: vlmedicina | 2022-09-01 16:31:09

Labai svarbu, kad vyresnio amžiaus asmenys rūpintųsi didžiausiu kūno organu – oda. Senstant mūsų oda keičiasi. Ji tampa sausesnė, plonesnė ir mažiau elastinga. Vyresnio amžiaus oda taip pat lengviau susižeidžia ir lėčiau gyja. Senstantys suaugusieji yra linkę į įvairias odos problemas – nuo niežulio, pleiskanojimo ir lengvo sausumo iki sunkių odos ligų, tokių kaip infekcijos ir opos. Sunki odos infekcija ar negyjanti žaizda pagyvenusiems žmonėms gali būti sunki ir net mirtina. Tad kaip teisingai pasirūpinti vyresnio amžiaus pacientų oda?

Pacientė pas gydytoją
Pacientė pas gydytoją / Pranešimo autorių nuotr.

Dažniausiai pasitaikančios vyresnio amžiaus žmonių odos ligos

Senatvinė purpura. Purpurinės dėmės, dažniausiai atsirandančios ant rankų ir kojų dėl asmens odos plonumo ir kapiliarų bei kraujagyslių, esančių tiesiai po paviršiumi, silpnumo.

Stazinis dermatitas. Sausa, niežtinti oda, kuria dažniau serga vyresnio amžiaus moterys nei vyrai.

Eksfoliacinis dermatitas. Tai sunkesnė dermatito forma, kuriai būdingas pernelyg intensyvus odos lupimasis. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, nes dėl stipraus niežulio gali prasidėti infekcijos.

Virusiniai odos sutrikimai. Pavyzdžiui, juostinė pūslelinė.

Odos infekcijos ir (arba) užkrėtimai. Bakterinės infekcijos ir parazitinės infekcijos, tokios kaip niežai ar žvynelinė.

Vėžiniai ir nevėžiniai odos dariniai. Gerybiniai navikai arba odos išaugos, pavyzdžiui, seborėjinė keratozė, dažnai vadinama „odos barzdelėmis“.

Kodėl senjorams svarbi odos priežiūra?

Su amžiumi mūsų oda tampa trapesnė. Epidermis, išorinis odos sluoksnis, metams bėgant praranda elastingumą. Po juo esantys sluoksniai taip pat pradeda plonėti, nes mažėja kolageno (baltymo, kuris sujungia jungiamąjį audinį) ir natūraliai su amžiumi nyksta riebalinis audinys. Dėl to oda tampa silpnesnė, plonesnė ir dar labiau permatoma.

Lengviau atsiranda mėlynių. Laikui bėgant silpsta kraujagyslės ir mažėja riebalinio audinio, todėl gali atsirasti mėlynių net nuo menkiausių sumušimų ar sužeidimų.

Su amžiumi oda gyja lėčiau. Natūralus organizmo procesų sulėtėjimas laikui bėgant reiškia, kad odos ląstelės atsinaujina lėčiau. Dėl to sužeidimai ir mėlynės gyja daug lėčiau.

Oda pradeda suglebti ir raukšlėtis. Visą gyvenimą veikiant žalingiems ultravioletiniams (UV) saulės spinduliams, oda vėliau gali tapti gležna ir lengviau suglebti. Be to, natūralus gravitacijos traukos poveikis metams bėgant gali pamažu paveikti odos stangrumą.

Žiemos mėnesiais sausumas dar dažnesnis. Šią būklę, vadinamą „žiemos niežuliu“, sukelia šaltas oras, kuris išsausina odą ir sukelia paraudimą, niežulį ir sudirginimą. Pagyvenusių žmonių priežiūra ypač svarbi žiemos sezonu, ne išimtis ir tinkama odos priežiūra.

Laikui bėgant vis dažniau atsiranda sausumas. Mūsų odą suteptą ir minkštą palaiko natūralūs mūsų organizmo gaminami aliejai. Su amžiumi šių riebalinių liaukų skaičius ir stiprumas pradeda mažėti, todėl oda tampa sausa ir niežtinti.

Kyla didesnė pragulų atsiradimo rizika. Nepaisant pavadinimo, pragulos atsiranda ne tik lovoje, bet ir ilgai sėdint ant sofos ar kėdės. Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems judėjimo negalią, gulint lovoje ar ant sofos dažnai sunku judėti. Tai labai padidina pragulų atsiradimo riziką.

Sausa oda ir niežulys

Daug vyresnio amžiaus žmonių kenčia nuo sausų odos vietų, dažnai ant blauzdų, alkūnių ir apatinės rankų dalies. Sausos odos dėmės būna šiurkščios ir pleiskanojančios. Yra daug galimų sausos odos priežasčių, pavyzdžiui:

  • nepakankamas skysčių vartojimas;
  • per daug laiko praleidžiama saulėje arba deginantis;
  • prakaito ir riebalų liaukų nykimas, kuris yra įprastas su amžiumi;
  • buvimas labai sausame ore;
  • rūkymas;
  • stresas.

Sausą odą taip pat gali sukelti sveikatos problemos, pavyzdžiui, diabetas ar inkstų ligos. Dėl per didelio muilo, antiperspiranto ar kvepalų kiekio naudojimo ir karštų vonių sausa oda gali dar labiau išsausėti.

Kai kurie vaistai gali sukelti odos niežulį. Kadangi vyresnio amžiaus žmonių oda yra plonesnė, ją draskant gali atsirasti kraujavimas, kuris gali sukelti infekciją. Būtinai pasitarkite su gydytoju, jei jūsų oda labai sausa ir niežti.

Štai keletas būdų, kaip padėti sausai ir niežtinčiai odai:

  • Pabandykite naudoti oro drėkintuvą – prietaisą, kuris į patalpą prideda drėgmės.
  • Kasdien naudokite drėkinamuosius kremus, losjonus ar tepalus.
  • Mažiau maudykitės voniose ar dušuose ir naudokite švelnesnį muilą. Šiltas vanduo mažiau sausina nei karštas. Be to, nepilkite į vandenį vonios aliejaus – dėl jo vonia gali tapti per daug slidi.

Tinkami priežiūros produktai

Prausimasis muilu ir vandeniu tebėra standartinis odos valymo metodas ir rekomenduojamas daugelyje slaugos tekstų. Tačiau dėl to gali padidėti odos pH, o tai gali pakeisti normalią odos bakterinę florą ir padidinti tikimybę, kad oda bus kolonizuota daugiau patogeninių organizmų.

Padidėjęs pH taip pat gali pažeisti odos barjerą ir sukelti dirginimą. Muilas taip pat pašalina lipidus nuo odos paviršiaus, o perteklinis plovimas pašalina NMF, todėl oda dar labiau išsausėja. Jei asmeniui priimtina, odos sveikatą padės palaikyti ne muilas, o minkštinamosios medžiagos ir muilo pakaitalai. Kokybiškų produktų odos priežiūrai, tokių kaip apsauginis kremas, emulsija, balzamas, aliejus ar gelis, rasite https://sidabra.lt/88-odos-prieziura-ir-apsauga

Pas gydytoją / Pranešimo autorių nuotr.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nauja farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją dėl recepto išrašymo
Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tač...
Pavasario saulė taip pat gali pakenkti odai ir ją nudeginti
Po permainingų pavasario orų mėgaudamiesi pasiilgta saule, žmonės dažnai daro vieną klaidą – nepasirūpina odo...
Ir maistas, ir vaistas: salierai padės detoksikuotis pavasarį
Salierai auginami jau tūkstančius metų: jų ištakos siekia Viduržemio jūros regioną, kur senovės Graikijoje ir Romoje sal...
Verta žinoti būsimiems ir esamiems tėvams: šleivapėdystė ir šleivojimas – skirtingi dalykai
„Nebūk šleivapėdis", – tėvai subara vaiką, kuris eidamas pėdas ant pagrindo stato ne lygiagrečiai, o įs...
Kaip sportuoti saugiai: pataria gydytojas kardiologas
Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugel...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų