Pirmadienis, 2024.02.26
Reklama

Nerimą kelianti tendencija – intensyvėjantis saulės poveikis didina odos ligų skaičių

Šaltinis: vlmedicina | 2023-10-16 12:45:08

Tyrimai rodo, kad maždaug 75 proc. europiečių kasmet patiria saulės sukeltų odos nudegimų. Ši statistika, pasak gydytojo onkodermatologo, Lazerinės dermatologijos centro vadovo Viktoro Sidorovo, tikėtina, tik blogės, nes dabar tenka kovoti ne tik su žmonių abejingumu ir neatsargumu, bet ir klimato kaitos padariniais, lemiančiais dažnėjančius odos ikivėžinius ir vėžinius susirgimus.

po vasaros gydytojus aplanko daugiau pacientų
Po vasaros gydytojus aplanko daugiau pacientų, – teigia gydytojas Viktoras Sidorovas / Asmeninio archyvo nuotr.

Daugiau saulės – daugiau odos ligų

Pasak gydytojo, Europos Sąjungos Koperniko programos duomenimis, metinė saulėtumo trukmė per pastaruosius keturiasdešimt metų mūsų žemyne pastebimai didėja. Pavyzdžiui, 2019 metais buvo užfiksuotas saulės šviesos valandų rekordas Europos teritorijoje, kai saulėtumo trukmė maždaug 115 valandų (apie 5 proc.) viršijo įprastą vidurkį.

„Šių metų vasara, klimatologų vertinimu, apskritai buvo karščiausia per visą stebėjimų istoriją, prasidėjusią 1880 metais. Vadinasi, saulės spinduliais galėjome džiaugtis daugiau, bet kartu mus pasiekė ir daugiau UVA bei UVB spindulių, prasiskverbiančių į odą giliau, darančių neigiamą įtaką odos vėžio vystymuisi ir galinčių sukelti ne tik odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą, bet ir saulės nudegimus", – paaiškino gydytojas.

Nors spalis tradiciškai yra krūties vėžio sąmoningumo mėnuo (spalio 15 d. kasmet minima krūtų sveikatos diena), ne mažiau svarbus yra odos vėžio prevencijos klausimas. Būtent po vasaros gydytojus aplanko daugiau pacientų, kuriems nustatomi ikivėžiniai ir vėžiniai odos susirgimai.

V. Sidorovas ypač išskiria vadinamąjį „baltų apykaklių sindromą". Tai žmonės, kurie daug dirba biuruose, o atėjus vasaros atostogoms nepamatuotai daug laiko praleidžia lauke: paplūdimyje, gamtoje ar tiesiog vaikščiodami po miestą ir dažnai be apsaugos nuo saulės. Tokio neapdairaus elgesio padariniu neretai tampa odos nudegimai, kurie gali daryti įtaką agresyvaus melanomos tipo užsimezgimui.

Ilgas buvimas saulėje, ir dar be apsaugos, gydytojo teigimu, yra tapusi ne tik šiltojo metų laiko grėsme sveikatai. Dabar dažnas lietuvis atostogauti į šiltesnius kraštus vyksta rudenį arba žiemą. Tad odos apsaugos priemonių nuo saulės naudojimas išlieka aktualus ne tik vasarą.

„Norintiesiems mėgautis saule visada rekomenduoju naudoti SPF apsauginį kremą nuo saulės spindulių ir taip apsaugoti odą nuo per didelio poveikio. Be to, siūlau nepamiršti, kad be apsauginio kremo būti saulėje daugiau nei 30 min., ypač įdienojus, yra pavojinga", – nurodė gyd. V. Sidorovas.

Anot jo, ilgą laiką būnant saulėje taip pat patariama reguliariai drėkinti odą, laikytis tinkamos higienos, dėvėti laisvus, neaptemptus drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti.

Mitas, kurį reikia pamiršti

Pasak onkodermatologo, bendraudamas su pacientais dažnai išgirsta argumentą, kuriuo jie bando pateisinti ilgą buvimą saulėje, – noras gauti vitamino D.

Nors visuomenėje priimta manyti, kad saulė prisotina žmogaus organizmą vitamino D, šios medžiagos įsisavinimo procesas, V. Sidorovo teigimu, yra gerokai sudėtingesnis, ir tam, kad būtų užtikrintas pakankamas iš saulės gaunamo vitamino D kiekis, turi būti išpildytos net kelios svarbios sąlygos.

„Vitamino D sintezė priklauso nuo daug įvairių veiksnių: geografinės padėties, sezono, laiko, praleisto saulėje, odos pigmentacijos ir naudojamos apsaugos nuo saulės spindulių. Reikia neužmiršti, kad žmogui senstant oda apskritai gali prarasti gebėjimą efektyviai sintetinti vitaminą D", – atkreipia dėmesį V. Sidorovas.

Pasak jo, buvimas saulėje gali padėti organizmui gaminti vitaminą D, bet tai nėra vienintelis ir juolab pats patikimiausias būdas jo gauti. Geriausia dėl to pasitarti su gydytoju, kuris paaiškins individualius vitamino D poreikius ir, jei reikia, skirs priemonių naikinti jo trūkumą maistu ar papildais.

Kokie veiksniai dar didina riziką susirgti odos vėžiu?

Anot gydytojo onkodermatologo, amžius yra vienas iš papildomų veiksnių, kurie didina onkosusirgimus. Riba, ties kuria ypač reikia susirūpinti odos sveikata ir net neturint nusiskundimų profilaktiškai kreiptis į specialistus, – 50 metų.

„Statistika rodo, kad daugiau nei pusė odos vėžio atvejų (56 proc.) nustatoma būtent 55 metų ir vyresniems žmonėms. Negana to, Jungtinės Karalystės gydytojai nustatė, kad, palyginti su 1990 metais, šiai amžiaus grupei priklausančių žmonių susirgimų odos vėžiu skaičius pastaruoju metu išaugo dar beveik 200 proc. Tokiam staigiam šoktelėjimui įtaką padarė tiek pigios kelionės į pietines Europos valstybes, kur saulė kaitina intensyviau, tiek ir jau minėta klimato kaita bei žmonių aplaidumas", – sako onkodermatologas dr. V. Sidorovas.

Nors amžius yra svarbus faktorius, ir jauni žmonės, anot gydytojo, nėra apsaugoti nuo onkologinių ar kitų odos susirgimų.

„Kreiptis į specialistą profilaktiškai, pavyzdžiui, dermatologą, svarbu. Tačiau jei pastebėjote bet kokių neįprastų odos pokyčių – tai tiesiog būtina. Tik specialistas gali atlikti diagnozę ir skirti tinkamą gydymą. Savigyda tokiais atvejais užsiimti tikrai nepatartina", – pabrėžė V. Sidorovas.

Pasak jo, padėti priimti sprendimą dėl apsilankymo pas dermatologą gali padėti nedidelis sąrašas faktorių, kurie, kaip teigia mokslas, gali didinti odos vėžio riziką.

Paveldėjimas. Nustatyta, kad asmenys, kurių tarp I ar II eilės giminių buvo sergančiųjų piktybiniais odos navikais (ypač melanoma), taip pat turi padidėjusią tikimybę susirgti odos vėžiu.

Pigmentinis odos tipas (fototipas). Šviesios odos savininkai (Lietuvoje apie 70 proc. žmonių) linkę dažniau susirgti odos vėžiu.

Jonizuojanti radiacija (pvz., radioterapija) siejama su padidėjusia tikimybe išsivystyti bazaliomai ir plokščialąstelinei karcinomai, ypač tose vietose, kurias papildomai veikia dar ir saulės spinduliai.

Imunosupresija (dėl ŽIV infekcijos, ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, po organų transplantacijos) apskritai didina tikimybę susirgti bet kurios lokalizacijos vėžiu, ne tik odos.

Lėtinis uždegimas (nudegimai, lėtinės opos, uždegiminės ligos).

Kenksmingos aplinkos medžiagos, pavyzdžiui, arsenas, radonas, kitos cheminės medžiagos.

Tam tikros paveldimos ligos, pavyzdžiui, pigmentinė kseroderma, pūslinė epidermolizė, albinizmas.

Ikivėžinės odos būklės, pavyzdžiui, aktininė keratozė, atipiniai apgamai.

Didelis kūno apgamų skaičius (daugiau nei 50 apgamų).

Nudegimai vaikystėje.

Pasak gyd. V. Sidorovo, jei bent vieną ar kelis punktus iš šio sąrašo žmogus gali pažymėti, tai jau yra pakankama priežastis ilgai nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

„Prevencija yra tas nematomas skydas, kuris ne tik saugo mus nuo ligų, bet ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Dažnai pamirštame, kad geriausias būdas išvengti problemų yra jų nepatirti. Įsivaizduokime, kad prevencija yra investicija į savo ateitį: kuo daugiau ir kuo anksčiau investuojame, tuo mažiau turime rūpintis vėliau", – pabrėžė onkodermatologas V. Sidorovas.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kokias klaidas dažniausiai daro maisto papildus vartojantys žmonės
Sunegalavę ar norėdami užkirsti kelią ligoms, dažnai pradedame vartoti vitaminus ar maisto papildus. Vaistininkai p...
Gydytojas ragina susirūpinti net nedidele opele burnos ertmėje
Vasario mėnuo, skirtas burnos vėžio profilaktikai, atkreipė dėmesio ir į burnos vėžį, vieną pavojingiausių burnos ertmės...
Menopauzė – egzistencinių pokyčių metas, kuriam galima pasiruošti iš anksto
Dažnai menopauzės metu moterys susiduria su dideliais kūno ir gyvenimo būdo pokyčiais, o tai dažnai tampa ir pasikeitusi...
Ryškūs sapnai, dingusi uoslė bei anksti žylantys plaukai gali įspėti apie neurologinę ligą
Neretai susitikę draugus, artimuosius ar kolegas ir išgirdę sakinį „O ką aš sapnavau!!!“ esame pasiruošę išk...
Kauno klinikose – naujas gydymo metodas pacientams, patiriantiems lėtinį skausmą
Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje pirmą kartą atlikta nauja skausmo valdymo procedūra – perkutaninė epiduri...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų