Nepasitikiu savimi, esu tyli, rami. Ar išdrąsėsiu?

Klausimas. Esu savimi nepasitikinti ir nepatenkinta. Esu labai rami, tyli, mokykloje bijau šnekėti net su vaikinais. Pastebėjau, kad netraukiu nė vieno vaikino, nes esu per daug tyli, rami. Ar gali būti, kad tokia visada būsiu, ar tik einant laikui išdrąsėsiu ir pasikeisiu? Inga, 17 m.

Reklama

Atsako psichologė, neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė

Sveika, Inga, kelis kartus įdėmiai perskaičiau tavo trumputį laišką. Girdžiu, kad save vadini ramia ir tylia, manai, kad tai tau trukdo būti patrauklia vaikinams. Dar supratau, kad tau trūksta pasitikėjimo savimi, savęs tokios, kokia esi, priėmimo.

Klausimus išgirdau kelis, nors parašei tik vieną: „Ar gali būti?..“  Mano mokytojas profesorius S. Kovaliovas į taip prasidedančius klausimus visada atsako: „Gali!“.  Iš tiesų gali būti, kad ir toliau išliksi tyli, išoriškai rami (o viduje įsitempusi), nepatenkinta savimi. Yra daug suaugusių žmonių, net tokių, kuriems į galvą žilė beldžiasi, o jie taip ir neišmoko bendrauti.  Visai realus ir kitas variantas, kad tu pasikeisi, tapsi drąsesnė. Ir tokių pavyzdžių, kai žmonės kryptingai dirbo su savimi, ugdėsi norimus bruožus ir pasiekė išsikeltus tikslus, yra daug.

Tačiau laiške girdžiu ir žodžiais neišsakytus tavo klausimus: kaip patikti vaikinams? Kaip tapti pasitikinčia savimi? Kaip pamilti save?  Ir šie klausimai yra susiję.

Sakoma, kad atstumas nuo manęs iki kito žmogaus yra lygus atstumui nuo manęs iki manęs paties ar pačios. Paaiškinsiu. Kai aš savimi nepasitikiu, tai aš save tarytum atstumiu. Jei aš pati save atstumiu, tai natūralu, kad taip pat su manimi elgsis ir kiti. Vadinasi, visų pirma reikia atsigręžti į save ir pamilti tokią, kokia esu.  Jau vien atsigręžimas į save  tave šiek tiek pakeis, nes pasikeis tavo pozicija.

Na, sakysi, atsigręžiau, vaizdas nekoks, ir kas toliau? Kaip priimti save?  Būdų yra daug, visų neišvardinsiu. Papasakosiu tau, kaip į esamą situaciją galima pažiūrėti kitu kampu. Taip suteiksi naują prasmę dalykams, kurie tau šiandien atrodo minusais. Štai sakai, kad esi rami. Pabandykim atrasti, kas tame yra gero. Kai esi rami, gali tinkamai įvertinti situaciją, nepridarai kvailysčių, dėl kurių paskui gali būti gėda. Ne be reikalo amerikiečių patarlė sako, kad skubantis kojotas laksto tuščiu pilvu.

Rašai, kad esi per daug tyli. Bet tai ir gerai, nes apie save kalbėti mėgsta visi, o klausančių (ypač mokančių išklausyti) reika su žiburiu ieškoti. Čia dar vieną patarlę prisiminiau: žodis - sidabras, tylėjimas - auksas. Ir tai sako, kad tylintis žmogus yra patikimas, neišpliurps paslapčių į kairę ir į dešinę. Ir dar viena patarlė – tuščias puodas garsiai skamba. Taigi protingi žmonės nedaugiažodžiauja.

Na, štai, visai puiku būti ramiai ir tyliai. Juk dabar daugiau sau patinki? Žinoma. Taip atstumas nuo tavęs iki tavęs pačios sumažėjo. Vadinasi, ir kiti galės artimiau su tavimi bendrauti.

Žinoma, tai tik pirmas žingsnis link savęs priėmimo. Pasitikėjimo savimi ugdymas – gyvenimo darbas. Net kai vienose srityse tampame žinovais, visada yra dalykų, kuriuose galime tobulėti ir tobulėti.