Persidirbusiais Lietuvos gydytojais nepasitiki kone kas antras šalies gyventojas(4)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) džiaugiasi, kad gydytojais pasitiki jau kiek daugiau nei pusė lietuvių. Bet ar tikrai tai - puikus rodiklis? Vis dėlto ir medikų bendruomenė, ir pati sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi - visuomenės palankumą Hipokrato priesaikos davėjams dar reikia kelti. O iš kur kyla tas nepasitikėjimas? Ministrė akmenį meta žiniasklaidos daržan, gydytojai - į sveikatos priežiūros pusę.

Reklama

Kalta žiniasklaida?

Prieš savaitę vykusiuose spaudos pusryčiuose ministrė R. Šalaševičiūtė profesoriams bei žiniasklaidos atstovams priminė "senus laikus", kai buvo gerbiamos trys specialybės  - gydytojo, mokytojo ir kunigo.

"Pagarba teisininkams atėjo vėliau, - šyptelėjo ministrė. - Medikas visada buvo labai gerbiamas. Ir mano siekis nuo pat pirmųjų darbo dienų ir buvo atkurti medikų autoritetą. Džiugu, kad visuomenės pasitikėjimas auga. Paskutinių atliktų tyrimų duomenimis, gydytojais pasitiki 57,3 proc. gyventojų, o anksčiau atliktų tyrimų metu šis skaičius buvo 53,7 proc. Mažėja abejojančiųjų ir nepasitikinčių".

R. Šalaševičiūtės pastebėjimu, būtent žiniasklaida šiais laikais dažnai griauna jų autoritetą. "Pavyzdžiui, paviešinus nelaimingą gimdyvės ir naujagimio atvejį Kauno klinikose, daugybė moterų pradėjo bijoti natūralaus gimdymo, ėmėsi gimdyti su cezario pjūviu. Nesakau, kad nereikia kalbėti apie negatyvą, bet reiktų viešinti ir teigiamus atvejus, - įsitikinusi ministrė. - Pavyzdžiui, Gruzija netgi mūsų lietuviškąją sveikatos priežiūros sistemą laiko pavyzdžiu, kurdama savąją. Ir labai džiaugiuosi, kad ministerija bent kartą per savaitę sulaukia prašymų padėkoti gydytojams".

Persidirba

"Mes nesame tokie blogi, kaip kartais teigiama, - sako profesorius Virginijus Šapoka. - Atvirkščiai, esame geri, savo srityje stengiamės pasiekti gerų rezultatų. Kartais tai nepavyksta, kaip ir visame pasaulyje. Net ir labai pažangiose valstybėse būna klaidų. Žmogiškos klaidos neišvengiamos."

Kodėl tų klaidų kyla ir ar būtent dėl jų  visuomenė ne taip palankiai žiūri į gydytojo profesiją?

"Kodėl žmogus daug dirba? Viename, kitame, trečiame darbe. Ne todėl, kad jis – „darboholikas“, o todėl, kad nori užsidirbti oriam gyvenimui. O kai labai daug dirba (po 16 ir daugiau valandų per parą), neišsimiega, natūralu, kad jo veiksmai kartais gali būti ir nelabai tikslūs, - kalbėjo V. Šapoka. - Todėl ir atsiranda klaidų. Paciento vizitui pas gydytoją skiriama 15 min. Ir per tas keliolika minučių gydytojas turi ne tik žmogų apžiūrėti, bet ir viską surašyti - viską padaryti. Tad jis nuleidžia galvą, neturėdamas kada ir bendrauti. Jis dirba darbą".

Priežastis - pinigų stygius

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius kalba, kad gydytojus klysti, o paskui ir kristi jų autoritetui  visų pirma verčia nepakankamai finansuojama sveikatos priežiūra.

"Sistema beprotiškai perkrauta. Ministrė paminėjo, kad esame efektyvūs, bet iš tiesų esame ant ribos, - savo požiūriu dalijasi V. Kasiulevičius. - Tą efektyvumą lėmė keli faktoriai. Pirma, mūsų neblogas paveldas medicinos srityje, atėjęs iš sovietmečio. Juk tada medicina buvo elitinė specialybė ir sveikatos priežiūrai, kas ką besakytų, buvo skiriamas nemažas dėmesys. Antras faktorius - gana didelis medikų atsidavimas savo darbui. Retas gydytojas Lietuvoje pasakys: "Jau antra valanda, mano darbas baigėsi". Pažiūrėkite į ligonines. Po darbo dar pilni skyriai gydytojų! Nes jie jaučia atsakomybę".

Portalo pašnekovo pastebėjimu, visa tai yra gerai tik žvelgiant iš vienos pusės. Problema slypinti milžiniškame gydytojų perkrovime.

"O lėšų tai trūksta, - pabrėžia V. Kasiulevičius. - 3,8 proc. nuo BVP yra labai mažai. Normaliai ekonomiškai išsivysčiusios šalys sveikatos priežiūrai skiria ir 10 proc. O mes jau ne vienerius metus bandome pakelti šią dalį bent iki 4 proc., bet niekaip nepavyksta. Todėl ir atsiranda laiko trūkumas, pervargimas. Gydytojai dirba po pusantro etato, kad išgyventų. Visa tai neigiamai juos veikia, todėl ir klaidų atsiranda. Kalbame apie moderniausius tyrimus, bet už juos reikia mokėti. Dėl lėšų stygiaus kartais mes gal ir taupom, gal ir nepadarom, ko reikėtų. O kartais išlaidos išlekia į orą. Dirbame su minimaliais ištekliais, bet pacientų lūkesčiai – milžiniški.“