Nepaliaujamas smurtas prie pietų stalo

Mes smurtaujame prieš save ir kitus dažniau nei įsivaizduojame. Į šią problemą kiek kitaip pažvelgė tarptautinės moterų organizacijos „Zonta International“ Vilniaus skyrius, lapkričio pabaigoje surengęs forumą „Nesmurtaukime prie pietų stalo“. Problemą narpliojo dietologė, psichologė ir etnologė. Šiuo renginiu prisidėta prie tarptautinės akcijos „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“.

"Zonta International" Lietuvos skyriaus 2014-2016 m. direktorė dr.  Ina Dagytė Mituzienė portalui sakė, kad smurtas turi įvairių formų, o smurto prie stalo tema yra neišsemiama.

„Mes smurtaujame net prieš save, jei prie pietų stalo neišnaudojame laiko tarpusavio santykiams harmonizuoti, kūrybai, jei nesikalbame. Kiekvienas susitikimas prie stalo privalo turėti temą, o šventės neturi skirtis tik tuo, kad per Kalėdas kepame žąsį, o per Velykas paršiuką, – įsitikinusi direktorė. – Mes turime apie tai kalbėti, mąstyti, ką veikiame prie pietų stalo. Ar nesmurtaujame, jei stalą dengia tik moteris, o vyras kalba tik apie sportą? Įjungtas televizorius valgant – taip pat smurtinis veiksmas. Gal mes nepastebime mažo vaiko interesų, o tik kišame jam maistą? Gal mes smurtaujame prieš senelius, kurie lieka nepastebėti prie to pietų stalo? Štai kodėl ši tema – neišsemiama ir todėl apie ją reikia kalbėti“.

Moteriai – didžiulė atsakomybė

Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, nagrinėjant smurto prie stalo temą, pirmiausia reikia pasakyti, kad dabar moteriai užkraunama labai didžiulė atsakomybė.

„Ji ne tik turi puikiai jaustis, gražiai atrodyti, pasirūpinti savimi, bet ir žiūrėti šeimos sveikatos, rinktis kuo daugiau sveiko maisto. Taigi ji tapo atsakinga ir už kitus, – tvirtina žinoma dietologė. – Prieš gerą dešimtmetį sveika mityba buvo laikoma ta, kuri organizmui užtikrina visas reikalingas medžiagas. O dabar mus užgriuvo informacijos ir žinių lavina. Visur pilna patarimų, ką, kaip valgyti ir ko ne, kas sveika, o ko vengti. Toje žinių lavinoje kartais jaučiamės prislėgti. Kur tiesa, kas yra sveika?“

Gydytoja siūlo vadovautis Europos kardiologų draugijos pasiūlytu sveiko žmogaus kodu 035 140530: „O jis reiškia, kad mes per dieną turime surūkyti 0 cigarečių, nueiti 3 kilometrus, suvalgyti 5 porcijas daržovių ir vaisių, 140 – toks turi būti arterinis kraujo spaudimas, 5 – bendrojo, o 3 – „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje ir 0 reiškia tai, kad neturi būti antsvorio, – vardina E. Gavelienė. – Mokslininkai pasiūlė, bet visa kita mes turime padaryti patys“.

Geresni produktai – šventėms

Etnologė, kelių knygų autorė Nijolė Marcinkevičienė sako, kad labiau domisi kalendorinėmis šventėmis nei sveiku maistu, bet rinkdama etnografinę medžiagą Lietuvos kaimuose pastebi, jog žmonės, kalbėdami apie jas, pirmiausia mini maistą.

„Vadinasi, maistas toje šventėje buvo ir pagunda, ir malonumas, ir apeiga, tam tikras simbolis, gerovės siekiamybė. Būtent šventėms laikė geresnius produktus, mėsą, o kasdienė virtuvė buvo paprasta ir kukli – daržovės, kruopos, pieno produktai. Ir valgė tik tam tikru laiku, be kalbų, kiekvienas turėjo savo vietą prie stalo“, – teigia etnologė.

Susitaikymo metas

Tačiau, pasak N. Marcinkevičienės, kai kalbame apie smurtą prie stalo, pirmiausia turime kalbėti apie prasidėjusį adventą.

„Žmogus visus metus išnaudojo karvę, vištą ir kitus gyvūnus, bet ateina susitaikymo metas. Per adventą laikomasi pasninko. Ne todėl, kad tai – nuodėmė, o kad gerai, nes per maistą ateina geras nusiteikimas, lengvumas. Maistas padeda, kai yra tradicija, – įsitikinusi etnologė. – Advento metu netgi plunksnų nepešė, nemedžiojo, nevežė malkų. Šie ir kiti draudimai palaikė taiką visiems, kas gyva. Dar prieš 20 metų užsieniečiai sakydavo, kad pas mus advento nuotaika tvyro visur. Dabar mes tą taiką prarandame visomis prasmėmis: ir susitaikymo, ir persivalgymo. Tikrasis adventas ir pasninkas – kam nors paaukoti tai, ko nesuvalgėme: nesvarbu, pinigais ar produktais“.

Nesutarimai suvalgomi

Lietuvos psichologų sąjungos narė, kognityvinės ir elgesio terapijos specialistė Rosita Kanapeckaitė sako, kad maistas ir tam tikri valgymo įpročiai gali būti neapykantos ar kitos smurto formos sau ir aplinkiniams išraiška. Tai puikiai atskleidžia mūsų šventės.

„Visi žinome, kas vyksta prie šventinių stalų su gausiomis vaišėmis, prie kurio kartą per metus susėda giminės. Mūsų kultūroje linkstama sakyti, kad labai gerai sugyvename, giminė yra vieninga ir pan. Bet emocijų ir jausmų žmonės patiria visokių: vienas pyksta, kodėl ne jam žemę užrašė, kitas jaučiasi nuskriaustas, nes pas tėvus važiuoja dažnai, o jie visą dėmesį sutelkę į vaiką, kuris pasirodo tik kartą per metus. Kad nemaloniomis temomis nekalbėtų per šventes, žmonės valgo. Taigi pagalvokite, kokios emocijos jus apima prie stalo, kiek maisto padėta, kiek jūs ir kiti valgote“, – pataria psichologė.

Ji sako, kad smurtauja ir maisto siūlytojai, nes jie yra ypač pavojingi tiems, kurie laikosi mitybos plano ar lieknėja.

„Per šventes maisto siūlytojai yra viena didžiausių problemų tiems, kurie meta svorį ar laikosi tam tikro mitybos plano. Dažnai sunku atsispirti atkakliai brukamiems „namuose pagaminta“, „vienas nepakenks“, „viskas sava, ekologiška“. Iš tiesų net turint kietą valios raumenį sunku atsilaikyti, – įsitikinusi psichologė. – Todėl svarbu ne tik pačiam dėmesingai valgyti, bet ir suprasti kito poreikius ir pasirinkimus“.