Specialistai: šiuolaikiniai vaikai perpus fiziškai silpnesni už savo tėvus

Šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai juda gerokai mažiau nei ankstesnės kartos, jų fizinis pajėgumas susilpnėjęs net perpus, – pastebi „Hobiverse“ sporto treneris Laimutis Lukoševičius, beveik 25 metus dirbantis su jaunimu treniruočių salėje. Jo įžvalgas patvirtina ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros vadovas, Santaros klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, docentas Tomas Aukštikalnis. 

Jaunimas silpnesnis nei jų tėvai

Pasak trenerio L. Lukoševičiaus, vaikų fizinė būklė per kelias kartas pastebimai suprastėjo.

„Su vaikais ir jaunimu dirbu beveik 25 metus. Per šį laikotarpį matau aiškią tendenciją – jaunimas silpnėja. Jis maždaug 50 proc. silpnesnis nei jų tėvai, kuriuos taip pat turėjau garbės treniruoti, jaunystėje. Net pritūpti ir pašokti iš pritūpimo daugeliui tampa iššūkiu“, – pastebitreneris.

Jo teigimu, sportas jaunimui naudingas ne tik kūnui, bet ir pasitikėjimui savimi, mokslo rezultatams.

„Sportuodamas tampi stipresnis, o tai prideda pasitikėjimo savimi, jei aš galiu įveikti pratimą, galiu daugiau ir kitose srityse. Dažnai girdžiu iš tėvų, kad pradėję sportuoti vaikai ir mokykloje pradeda geriau mokytis. O tai ypač svarbu dabar, kai ką tik įžengėme į naujus mokslo metus“, – dalinasi treneris.

Dauguma jaunuolių nepasiekia PSO rekomendacijų

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vaikai ir paaugliai kasdien bent 60 minučių užsiimtų vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, važiuotų dviračiu, plauktų ar lankytų sporto būrelius.

„Iš tikrųjų užtenka 45–60 minučių judėti, kad pasimatytų pirmieji pokyčiai. Vaikai patys pasakoja, kaip keičiasi jų savijauta. Vienas berniukas džiaugėsi, kad kūno kultūros mokytojas jį pagyrė, nes sustiprėjo, išsitiesė, pagerėjo laikysena. O mergina, grojanti smuiku, sakė, jog scenoje pagaliau didžiuojasi savo ranka, tvirtai laikančia instrumentą. Tokie, atrodytų, nedideli pokyčiai suteikia labai daug pasitikėjimo“, – sako L. Lukoševičiaus.

Tačiau realybėje šių PSO rekomendacijų laikosi tik mažuma. Doc. T. Aukštikalnis pastebi, kadnepakankamas fizinis aktyvumas lemianutukimą, prastą fizinį pasirengimą, nugaros skausmus, netaisyklingą laikyseną, lėtines ligas ir jų paūmėjimą.

Judėjimas stiprina psichologinį atsparumą ir užkerta kelią lėtinėms ligoms

Doc. T. Aukštikalnis pabrėžia, kad fizinis aktyvumas būtinas ne tik sveikai raumenų sistemai.

„Tik esant pakankamam fiziniam aktyvumui mūsų vaikų kūnas ir protas gali tinkamai vystytis. Ne tik užtikrinant sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, kaulų ir raumenų stiprumą, aktyvų imunitetą, bet ir psichoemocinį atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Kasdienis sąmoningas įprotis būti fiziškai aktyviais ne tik padovanoja mums sveiką, puikiai funkcionuojantį kūną, bet taip pat užtikrina kūno ir proto darną, kas ilgainiui lemia lėtinių ligų prevenciją ir profilaktiką“, – sako doc. T. Aukštikalnis.

Vaikų fizinį aktyvumą lemia šeimos įpročiai

Doc. T. Aukštikalnio teigimu,tėvai savo įpročius ir elgseną, to nejausdami, perduoda savo vaikams: „Pastebime, kad labai dažnai vaikų fizinis aktyvumas priklauso nuo šeimos įpročių ir supančios aplinkos. Jei šeimoje dažniau įprasta gyventi sėslesnį gyvenimo būdą, tai ir vaikai dažniau rinksis ramesnes veiklas. Kai šeima skiria pakankamai dėmesio fiziniam aktyvumui, tai ir vaikams susiformuoja įprotis kasdien pajudėti daugiau nei tik kasdienių poreikių įgyvendinimui“.

Pasak L. Lukoševičiaus, pirmiausia tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams.

„Labai svarbu, kad patys tėvai būtų pavyzdys, jeigu jie patys juda, sportuoja, daug didesnė tikimybė, kad tai darys ir jų vaikai“, – sako treneris.

Ekspertai sutaria, kad vaikams svarbu reguliariai judėti, ypač šaltuoju sezonu, kai natūraliai lauke judama mažiau. Veiklos rūšis nesvarbi – krepšinis, karatė, futbolas ar kita aktyvi veikla. Svarbiausia, kad ji vyktų su profesionaliais treneriais ar mokytojais, būtų lankoma nuosekliai ir teiktų malonumą pačiam vaikui.