Balandžio 5 d. Kaune į LSMU MA Neurologijos klinikos organizuotą konferenciją „Ankstyva išsėtinės sklerozės diagnostika ir gydymo principai: multidisciplininis požiūris“ susirinko per 100 įvairios specializacijos gydytojų. Dviejų dalių konferencijoje buvo aptariamos išsėtinės sklerozės diagnostikos problemos, akcentuojami ankstyvieji ligos požymiai, diagnostikos metodai, apžvelgti pagrindiniai ligos epidemiologiniai, etiologiniai ir prognozės klausimai bei gydymo principai.
Vakarų šalyse išsėtine skleroze serga apie 0,1% gyventojų. Moterims liga diagnozuojama dažniau nei vyrams, serga jauni, darbingi žmonės. Lietuvoje skaičiuojama apie 3 tūkst. išsėtine skleroze sergančių žmonių, tačiau tikrasis sergančiųjų skaičius nėra tiksliai žinomas.
Per paskutinį dešimtmetį mokslo pažanga ligos etiologinių, patofiziologinių mechanizmų srityje, diagnostikoje (magnetinio rezonanso technikų tobulėjimas) ir gydyme (naujų terapijų atsiradimas), leidžia ligą diagnozuoti vis anksčiau ir veiksmingiau ją gydyti.
Kadangi išsėtinė sklerozė gali sutrikdyti bet kurią centrinės nervų sistemos funkciją, panašūs simptomai gali pasireikšti ir kitų ligų metu, medicininėje praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet išsėtine skleroze sergantys asmenys yra gydomi nuo kitų ligų arba jie apskritai nesikreipia į gydytojus manydami, jog negalavimai praeis savaime.
„Galime pasidžiaugti, kad paskutiniais metais išsėtinės sklerozės diagnostikoje tikrai jaučiami pokyčiai – medikų bendrų pastangų dėka liga nustatoma vis anksčiau, taip leidžiant kuo anksčiau pradėti pacientų gydymą ir atitolinti negalią. Ir nors išsėtinė sklerozė nėra visiškai išgydoma, šiandien, palyginus su praėjusiais dešimtmečiais, ji gali būti efektyviai kontroliuojama, – kalbėjo pirmai konferencijos daliai pirmininkavusi doc. Dalia Mickevičienė. – Ligos diagnostikos grandyje labai svarbų vaidmenį teisingai vertinant pirmuosius simptomus atlieka šeimos gydytojai – jie ne tik nukreipia žmones neurologo konsultacijai, bet ir vėliau yra atsakingi už sergančiojo nuolatinį sekimą. Multidiscipliniam požiūriui į ligą skatinti, LSMU MA Neurologijos klinikoje yra rengiama jau antra panašaus pobūdžio konferencija“.
Visame pasaulyje medikai sutaria, kad apie išsėtinę sklerozę ir ankstyvuosius jos požymius reikia nuolat informuoti visuomenę ir siekti, kad pacientai kuo anksčiau įtartų ligą ir kreiptųsi į medikus. Nors liga nėra išgydoma, tačiau ankstyvas jos diagnozavimas ir laiku paskirtas gydymas padeda sulėtinti ligos progresavimą, o pacientui – džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Negydoma liga anksčiau ar vėliau pradeda progresuoti ir jau po kelių, o kartais po keliolikos metų pacientas tampa neįgalus.
Išsėtinė sklerozė dažniausiai užklumpa jaunus ar vidutinio amžiaus darbingus (20-40 metų) žmones. Neretai ligos pradžioje simptomai būna neryškūs ir nespecifiniai: nuovargis, galvos svaigimas, įvairūs tirpimai, regos, nuotaikos sutrikimai. Pirmieji požymiai dažnai būna vertinami kaip įtempto gyvenimo ritmo pasekmė, todėl į juos rimtai nežiūrima.
Konferencijos metu pranešimus skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikai: Dr. Gediminas Urbonas pristatė temą „Išsėtinės sklerozės (IS) diagnostikos ir gydymo taktikos problemos šeimos gydytojo klinikinėje praktikoje“, gyd. Vida Šiaudytienė kalbėjo apie ligos diagnostiką neurologo klinikinėje praktikoje, Dr. Renata Balnytė skaitė pranešimą, tema „IS epidemiologija, etiologija, prognozė“, o Dr. Arvydas Gelžinis pristatė sąsajas tarp IS ir regėjimo sutrikimų. Antroji konferencijos dalis prasidėjo Doc. Rymantės Gleiznienės pranešimu „MRT tyrimo vieta ir reikšmė IS diagnostikoje“, vėliau apie ankstyvąją IS diagnostiką kalbėjo prof. Antanas Vaitkus, doc. Ingrida Ulozienė analizavo galvos svaigimo ir klausos sutrikimų reikšmę IS diagnostikai, Doc. Rymantė Gleiznienė – radiologinius išsėtinės sklerozės diagnostinius kriterijus. Konferenciją pranešimu „IS ligos eigą modifikuojančio ir simptominio gydymo principai“ užbaigė Doc. Dalia Mickevičienė.
Daugiau informacijos apie išsėtinę sklerozę rasite www.islangas.lt puslapyje.
vlmedicina.lt