Kaip palengvinti vaikų išsėtinę sklerozę

Amerikos neurologijos akademijos leidžiamame leidinyje „Neurology“ aprašomas tyrimas, atradęs, jog reguliarus fizinis aktyvumas gali slopinti ligos aktyvumą vaikams, sergantiems išsėtine skleroze.

Reklama

Išsėtinė sklerozė – liga, kurios metu žmogaus imuninė sistema atakuoja apsauginį nervų dangalą, mieliną. Mielino sunykimas sutrikdo smegenų ir likusio kūno sąveiką, „bendravimą“.

Ligos požymiai ir simptomai varijuoja, priklausomai nuo nervų pažeidimo lygio ir masto. Kai kurie pacientai visiškai praranda galimybę vaikščioti ar valdyti kūną. Kitiems būdingi ilgi remisijos periodai. Per juos jokių ryškių simptomų nepastebima. Liga gali susirgti tiek suaugusieji, tiek vaikai.

Nors medicina bei technologijos toli pažengusios, tačiau tikslios priežasties, kodėl vieni suserga išsėtine skleroze, o kiti – ne, nustatyti negalime. Vaistų, visiškai išgydančių šią ligą, taip pat nėra. Yra tik simptominiai vaistai, kurie sušvelnina simptomus, palengvina ligos eigą, neleidžia atsirasti naujiems simptomams, išsivystyti ligos paūmėjimui.

Savaime suprantama, kad savo paties kūno kontrolės praradimas tampa dideliu iššūkiu. Kaip ir žinojimas, jog tavo liga yra nepagydoma. Tačiau įvairūs specialistai, ypač holistinės medicinos atstovai, ieško būdų, kaip ligą būtų galima pergudrauti, kaip žmogui padėti išbristi iš visiškai negatyvios situacijos.

Leidinyje „Neurology“ aprašytas tyrimas nustatė, jog reguliarus fizinis aktyvumas gali slopinti ligos aktyvumą vaikams, sergantiems išsėtine skleroze.

Daktarė Ann Yeh iš Toronto, kuri dalyvavo tyrime, teigia: „Mūsų tyrinėjimai pagrindžia, kad ne kas kita, o fizinis aktyvumas gali pagerinti nervų ir smegenų būklę, sergant išsėtine skleroze. Ypač jei kalbame apie vaikus“.

Tyrime dalyvavo 31 vaikas, sergantis išsėtine skleroze, ir 79 vaikai, kuriems nustatytas laikinas neurologinis uždegimas. Kartu su tyrimo organizatoriais vaikai pildė klausimyną. Jame buvo akcentuojami vaikų pojūčiai, susiję su sveikatos būkle: nuovargis, depresija. Akcentuojamas ir fizinis aktyvumas – kuo vaikai užsiima, kaip dažnai. Vėliau buvo atliktas vaikų smegenų skenavimas. Jo metu atkreiptas dėmesys į smegenų apimtį ir į specifinį pažeidimą, vadinamą T2 pažeidimu. Jis būdingas sergant išsėtine skleroze.

82 proc. visų vaikų, nesirgusių išsėtine skleroze, reguliariai užsiėmė fizine veikla. Iš vaikų, sergančių išsėtine skleroze, ja užsiėmė tik 45 proc. Tačiau šių vaikų smegenų T2 pažeidimai buvo mažesni nei tų sergančiųjų, kurie fiziniu aktyvumu nepasižymėjo arba šis buvo labai mažas. Be to, vaikai, kurie buvo fiziškai aktyvūs, paūmėjus ligai jautė perpus silpnesnius simptomus. Stipresnius simptomus jautė tie, kurie buvo fiziškai pasyvūs. It to būtų negana, fiziškai aktyvūs vaikai rečiau kentėjo nuo nuovargio, depresijos.

Be fizinio aktyvumo, tiriamas ir specialių dietų poveikis sergantiesiems išsėtine skleroze.

Taigi, nors liga ir neįveikiama, nuo paciento vis dar priklauso, ar pavyks sušvelninti simptomus. Ir nuo jaunojo paciento tėvų.

Šaltinis:

Banwell B, Motl R, Yeh E, et al. Lower physical activity is associated with higher disease burden in pediatric multiple sclerosis. Neurology. 2015.