Maudymosi sezonui pasibaigus: švariausias vanduo – Tauragės apskrityje

Maudymosi sezonui pasibaigus ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatyta, kad šį maudymosi sezoną švariausias vanduo buvo Tauragės apskrityje. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus.

Reklama

Šį sezoną 67,5 proc. maudyklų vanduo atitiko higienos normos reikalavimus. 32,5 proc. stebėtų maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša. 2016 m. trumpalaikė tarša nustatyta 32 proc., 2015 m. – 11,6 proc. maudyklų. Šiemet švariausias maudyklų vanduo buvo Tauragės apskrityje– 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus. Trumpalaikės taršos nebuvo nustatyta Utenos apskrityje – 85,7 proc., Klaipėdos apskrityje – 84,2 proc., Vilniaus apskrityje – 73,7 proc., Panevėžio apskrityje – 72,8 proc., Marijampolės apskrityje – 67 proc., Šiaulių apskrityje – 64,7 proc., Kauno apskrityje – 50 proc., Alytaus apskrityje – 33 proc., Telšių apskrityje – 29 proc. maudyklų.

Vertinant vandens kokybės kaitą 2017 m. sezono laikotarpiu, nustatyta, kad trumpalaikė tarša stebėta 2,6 proc. prieš sezoną tirtų maudyklų. Problemiškiausia situacija buvo liepos mėn., nes 13,2 proc. tirtų maudyklų nustatyta trumpalaikė tarša, rugpjūčio mėn. – 6,1 proc., birželio ir rugsėjo mėn. – 5,3 proc. Šiemet dažniausiai maudyklų vanduo neatitiko žarninių enterokokų parametrams nustatytų reikalavimų.

Švariausias vanduo, vertinant pagal paviršinius vandens telkinius ir mikrobiologinius parametrus, 2017 m. buvo pajūrio, ir tvenkinių bei upių maudyklose – atitinkamai 95 proc. ir 90 proc. tirtų maudyklų nebuvo nustatyta trumpalaikė tarša. Dažniausiai trumpalaikė tarša nustatyta ežeruose – 75 proc. Trumpalaikė tarša buvo nustatyta: Alytaus apskrities (Mažosios Dailidės ir Didžiosios Dailidės ežerų Alytaus mieste, Daugų ežero Alytaus r., Ilgio ežero Druskininkuose, Varėnos tvenkinio, Glūko ežero Varėnos r., Metelio, Dusios, Snaigyno ežerų Lazdijų r.), Kauno apskrities (Kauno marių I, Lampėdžių ežero ir Panemunės Kauno mieste), Klaipėdos apskrities (Rąžės paplūdimio Palangos mieste, Žemaičių Naumiesčio tvenkinio ir Kuršių marių ties Kintais Šilutės r.), Marijampolės apskrities (Paežerių ir Vištyčio ežerų Vilkaviškio r.), Panevėžio apskrities (Ekrano gamyklos tvenkinio Panevėžio mieste, Šilo ežero Pasvalio r., Sartų ežero Rokiškio r.), Šiaulių apskrities (Geluvos ežero Šiaulių r., Eibariškių tvenkinio Radviliškio r., Kražantės tvenkinio, Bridvaišio, Giliaus ir Gauštvinio ežerų Kelmės r.), Telšių apskrities (Platelių ežero „Plokštinės“, „Ąžuolų salos“, „Linelio“, „Beržynėlio“ ir Platelių miestelio paplūdimių), Utenos apskrities (Zaraso ežero Zarasų r., Rubikių ežero Anykščių r.), Vilniaus apskrities (Totoriškių, Akmenos, Skaisčio ir Vilkokšnio ežerų Trakų r., Žeimenos upės Švenčionėliuose Švenčionių r.) maudyklose.

Savivaldybės papildomai buvo užsakiusios tirti vandens kokybę gyventojų pamėgtose 146 rekreacinėse zonose. Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė daugiausia tiriama Kauno ir Šiaulių apskrityse, atitinkamai 38-iose ir 27-iose zonose. Kiek mažiau Vilniaus apskrityje – 19-oje, Panevėžio apskrityje – 14-oje, Alytaus apskrityje – 12-oje, Utenos, Telšių ir Klaipėdos apskrityse 8-iose kiekvienoje iš jų, Tauragės apskrityje – 7-ose rekreacinėse zonose. Vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų 45-ose šių zonų: tvenkiniuose − 35,5 proc., upėse – 33 proc., ežeruose – 22 proc. ir karjeruose – 8,8 proc. gegužės mėn. − 0,6 proc., birželio mėn. − 3,4 proc., liepos ir rugsėjo mėn. −10 proc., rugpjūčio mėn. − 15,7 proc. šių zonų buvo nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.

Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-745 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintose maudyklose.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, šalyje maudyklų vandens kokybę būtina pradėti tirti dvi savaites prieš maudymosi sezoną (t. y. nuo gegužės 15 d.) ir reguliariai tikrinti kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Maudyklų vandens kokybė buvo vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.