Mokslininkai tirs triukšmo ir smulkiųjų dalelių poveikį sveikatai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros mokslininkai kartu su 15 Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslinių centrų partneriais pradeda vykdyti naują tarptautinį tyrimą MARKOPOLO, skirtą triukšmo ir smulkiųjų dalelių sukeltiems širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimams nustatyti. 

Dėl oro ir triukšmo taršos sukeltų ligų kenčia trečdalis europiečių

Tyrimas vykdomas laimėjus Europos Komisijos HORIZON aplinkos ir sveikatos programos finansavimą ir truks ketverius metus.

Kaip sako MARKOPOLO koordinatorė Lietuvoje VDU Aplinkotyros katedros profesorė habil. dr. Regina Gražulevičienė, tyrimas pradėtas paaiškėjus, kad Europoje didėja širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinių ligų plitimas, susijęs su aplinkos rizikos veiksniais, tokiais kaip oro tarša ir transporto keliamas triukšmas.

„Yra duomenų, kad kartu minėti aplinkos veiksniai daro didelę įtaką miesto gyventojams prarandant sveikus gyvenimo metus, sukeliant priešlaikinę mirtį. Europoje dėl oro taršos prieš laiką miršta apie pusė milijono gyventojų, tačiau kietųjų oro dalelių ir triukšmo normos nėra įtrauktos į klinikines direktyvas. Šiuo metu naudojami oficialūs Europos aplinkos taršos limitai ženkliai viršija PSO standartus. Tai didina sveikatos pažeidimų plitimą labiausiai pažeidžiamoms socialinės atskirties gyventojų grupėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, ar vyresnio amžiaus gyventojams“, – teigia profesorė.

Anot jos, neseniai paaiškėjo, kad kietųjų oro dalelių poveikis gyventojų sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio. Smulkiųjų dalelių sukeliami sveikatos pažeidimai yra ženkliai didesni dėl oro teršalų tiesioginio patekimo per plaučių audinį į kraujotaką. Dėl tos priežasties gali kilti sisteminis uždegimas, kraujo krešėjimo sutrikimai ir oksidacinis stresas, kurie skatina metabolinius sutrikimus ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligas.

„Minėti sutrikimai vargina apie 30 procentų Europos gyventojų, tačiau iki šiol nėra nustatytos smulkiųjų kietųjų oro dalelių higienos normos, skirtos metabolinių ligų prevencijai. MARKOPOLO tyrimas, naudojant eksperimentinius, klinikinius ir aplinkos epidemiologinius tyrimo metodus, šiuolaikines technologijas, nustatys biologinius žymenis, padedančius anksti išaiškinti ligų, susijusių su aplinkos smulkiųjų kietųjų oro dalelių tarša, mechanizmus, o politikams bus pasiūlytos priemonės aplinkos keliamai sveikatos rizikai mažinti“, – pasakoja mokslinininkė.

Dalyviai savaitei pakeis savo gyvenimo įpročius

Kaune vykdomas tyrimas nustatys koks smulkiųjų kietųjų dalelių ir triukšmo lygis ore gali skatinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir metabolinio sindromo raidą ir kokią įtaką gyventojų sveikatai gali turėti sveika gyvensena. Šis naujas klinikinis tyrimas pagrįs sąsajas tarp gyvenamosios aplinkos oro teršalų koncentracijų, transporto keliamo triukšmo lygio bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ir metabolinio sindromo svarbiausių požymių (indikatorių) paplitimo tarp 45–64 metų amžiaus gyventojų.

Metabolinį sindromą išreiškia keli požymiai, kurių svarbiausi yra pilvinis nutukimas, susijęs su padidėjusia juosmens apimtimi, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi trigliceridų, cholesterolio ir cukraus apykaita. Esant trims iš minėtų požymių ženkliai padidėja gyvybei pavojingų komplikacijų rizika.

Pasak prof. R. Gražulevičienės, VDU mokslininkai nustatys, kaip kinta tyrimo dalyvių sveikatos rodmenys, biologiniai kraujo žymenys ir metabolinių sutrikimų rizika dalyviams, reguliariai vaikštantiems miesto parke ir vartojantiems Viduržemio jūros dietą. Tikimasi, kad tyrimo dalyvių gyvensenos pokyčiai turės teigiamą poveikį tokiems medžiagų apykaitos sutrikimų rodmenims, kaip sutrikusiai lipidų ir cukraus apykaitai, lėtinio streso rodmenims, padidėjusiam kraujo spaudimui, padidėjusiai juosmens apimčiai.

„Į tyrimo grupes dalyviai bus įtraukiami atsitiktiniu principu, jiems sutikus dalyvauti ir septynias dienas nuolat nešioti jutiklius. Jutikliai teiks skaitmeninius duomenis apie fizinio aktyvumo ekvivalentą (METS), nueitų žingsnių skaičių, širdies susitraukimų dažnį, miego kokybę. Bus imami kraujo mėginiai biologiniams medžiagų apykaitos žyminių pokyčiams nustatyti, matuojamas kraujo spaudimas, juosmens apimtis, atliekamas kūno sudėties tyrimas. Šeimos gydytojas atliks sveikatos patikrą, vertins fizinio aktyvumo žaliosiose erdvėse ir sveikos mitybos poveikį metabolinio sindromo rodmenims ir biologiniams kraujo žymenims“, – vardija mokslininkė.

Remiantis tyrimų rezultatais, visuomenės sveikatos specialistams ir visuomenei bus pateikti pasiūlymai širdies ir kraujagyslių ligų rizikai mažinti, pasiūlytos prevencinės priemonės metabolinio sindromo plitimui valdyti.