Aplinkos kokybė tiesiogiai susijusi su smegenų sveikata

Naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) mokslinėje apžvalgoje „Tarša ir psichinė sveikata: šiandienos mokslo įžvalgos“ (angl. Pollution and mental health: current scientific evidence) analizuojama, kaip aplinkos tarša gali būti susijusi su psichinės sveikatos rizikomis. 

Per pastaruosius 25 metus Europoje reikšmingai padidėjo psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas ir naujų atvejų skaičius. 2023 m. Europos Sąjungoje psichikos sutrikimai sudarė šeštą didžiausią ligų naštą ir buvo aštunta dažniausia mirties priežastis. Ypač ryškus augimas stebimas nuo 2000-ųjų pabaigos.

Dokumente nagrinėjami trys pagrindiniai veiksniai – oro tarša, transporto triukšmas ir kai kurios aplinkos toksinės medžiagos. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriama oro taršai.

Kodėl akcentuojama būtent oro tarša?

Oro tarša iki šiol daugiausia buvo siejama su kvėpavimo sistemos ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Tačiau pastaraisiais metais daugėja tyrimų, rodančių galimą ryšį ir su depresija, nerimu ar kitais psichikos sutrikimais.

EAA dokumente oro tarša išskiriama dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, būtent šioje srityje sukaupta daugiausia ir metodologiškai stipriausių epidemiologinių tyrimų. Didelės gyventojų kohortos Europoje ir kitur pasaulyje leidžia ilgą laiką stebėti šimtus tūkstančių žmonių, jų gyvenamąją aplinką susiejant su oro kokybės matavimų duomenimis.

Tyrimai rodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp ilgalaikio oro kokybės poveikio – ypač smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) ir azoto dioksido (NO₂) – ir didesnės depresijos rizikos, o trumpalaikiai didelės taršos epizodai siejami su depresinių simptomų paūmėjimu.

Kita svarbi priežastis – mastas. Oro tarša kasdien veikia didelę dalį miestų gyventojų, todėl net ir nedidelis rizikos padidėjimas gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės mastu.

Triukšmas ir toksinės medžiagos

Apžvalgoje taip pat nagrinėjamas transporto triukšmas, kuris siejamas su didesne depresijos ir nerimo rizika; vaikams dažniau pasireiškia elgesio problemos, o triukšmo lygio padidėjimas (ypač geležinkelių ir oro transporto) siejamas su didesne depresijos ir savižudybių rizika.

Ypač dėmesio skiriama ankstyvajam vystymosi laikotarpiui – prenataliniam ir vaikystės etapui. Tam tikros aplinkos toksinės medžiagos (pavyzdžiui, švino junginiai ar plastifikatoriai), taip pat pasyvus rūkymas gali turėti ilgalaikį poveikį nervų sistemos vystymuisi ir didinti jautrumą psichikos sutrikimams vėlesniame amžiuje.

Vis dėlto triukšmo ir toksinių medžiagų srityse tyrimų yra mažiau, jie fragmentiškesni, o ekspozicijos vertinimas sudėtingesnis nei oro taršos atveju.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos inžinerijos profesorės Violetos Kaunelienės, „pakanka įrodymų, kad aplinkos kokybė tiesiogiai susijusi su mūsų smegenų sveikata. Taršos mažinimas turi būti suvokiamas ne tik kaip klimato ar oro kokybės klausimas – tai ir ilgalaikė investicija į visuomenės emocinę gerovę.“

Profesorė pabrėžia, kad miestų planavimas, tvarus transportas ir žaliųjų zonų plėtra turi tapti strateginiu prioritetu, siekiant mažinti ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos naštą.