Lietuviškų žolelių atsargas išsėmė prastesnis derlius ir anksčiau užklupusios peršalimo ligos
Dėl prastoko vasaros derliaus rinkoje jau juntamas kai kurių lietuviškų žolelių stygius. Bet žolininkus guodžia populiarėjančios arbatos ir pastaruoju metu – vaistažolių rinkiniai įvairiems užpilams.
Įvairias arbatas iš daugiau kaip šimto rūšių žolelių žiedų, lapų ir šaknų, užaugintų ekologiniame ūkyje, gaminanti žolininkė sako, kad šią vasarą žolės augo neprastai. Tačiau dėl drėgmės gausos gerokai sumenko augalų aromatinės savybės, kas būtina arbatai. Be to, augalai užaugo menkesni, o derlius – prastesnis nei šiltomis vasaromis.
„Įvairių žolelių mes surenkame apie 400 kilogramų, šiemet – jau šimtu kilogramų mažiau. Nebuvo ko rinkti, kenkėjai puolė. Greitai labai sprigės iškapojo augalų lapus, jau ir grožio nėra, ir tokio pažeisto lapo neįdėsi“, – teigė žolininkė Nijolė Makiejevienė.
Dalį derliaus žolininkė prarado ir dėl prastų džiovinimo sąlygų. Natūraliai džiovinamos žolės dėl drėgmės supelijo. Todėl kai kurių vaistažolių, pavyzdžiui, čiobrelio ir kitų nuo peršalimo ligų arbatų, sezono pabaigoje sako tikrai pritrūksianti. Juolab, kad žmonės šiemet pradėjo anksčiau sirgti, ir žolių atsargos sparčiai senka.
Savo reikmėm žoleles renkanti kita žolininkė šiemet sako pasigedusi liepžiedžių, tačiau moteris ramina, kad jei jų pritrūks pavienių, tai arbatžolių mišiniuose tikrai bus. Žolininkai pastebi, kad pastaruoju metu žmonės vis dažniau pageidauja įvairių žolių rinkinių iš kurių būtų galima pasigaminti užpiltines. Taip vartojamų vaistažolių poveikis greitesnis.
„Žmonės užsipila ir geria po šaukštelį rytais, vakarais. Kraujotaką valosi, sąnariams naudoja šitas žoleles. Ir naudoja masiškai. Gal pasišneka vieni su kitais ir ateina tiesiog būrys, perka tas pačias žoleles ir užpila“, – pasakojo įmonės „Žolinčius“ direktorė Genovaitė Rauktienė.
Žolininkių teigimu, nors vaistažolių derlius šiemet prastesnis, arbatų sako nebranginsiantys. 40 gramų pakuotė kainuoja apie dešimt litų.
Marija Gabrienė
Susiję straipsniai
