Ar gydytojas turi teisę atsisakyti paciento?

Komentaro autorius – šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ vykdantysis direktorius Karolis Buika

Kiekvienas pirminėje grandyje dirbantis gydytojas šią sceną žino. Pacientas įeina į kabinetą jau pakeltu tonu:

„Jūs man privalot“.

„Aš moku mokesčius“.

„Išrašykit, ko prašau, ir nediskutuokim“.

Gydytoja klauso. Bando paaiškinti. Galiausiai išrašo. Ne todėl, kad to reikia, o todėl, kad už durų laukia dar dvidešimt žmonių ir neturi jėgų kovoti.

Teisiškai atsakymas yra. Pacientų teisių įstatymo 12 straipsnyje parašyta: „Pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais“. Kai paciento elgesys kelia grėsmę arba trukdo teikti paslaugas, jų teikimą galima nutraukti. Išimtis viena: būtinosios pagalbos negalima stabdyti tik tol, kol grėsmė tęsiasi.

Popieriuje viskas aišku. Praktikoje šia teise beveik niekas nesinaudoja. Kitą dieną ateina skundas ir aiškintis tenka ne pacientui.

O skaičiai rodo, kad tai ne pavieniai atvejai:

61,9 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų per metus patiria smurtą darbe, 57,6 proc. – žodinį (Liu ir kt., 2019, 253 tyrimų metaanalizė, daugiau nei 331 tūkst. darbuotojų).

Latvijoje smurtą darbe yra patyrę 61 proc. medikų, iš jų 72 proc. – tris ar daugiau kartų (Latvijos gydytojų draugija, 2024).

Kai pacientas elgiasi agresyviai ar žeminančiai, gydytojų diagnozių tikslumas krenta apie 10 procentinių punktų (Schmidt, Mamede ir kt., BMJ Quality & Safety, 2017).

Svarbiausias čia paskutinis skaičius. Agresija kabinete kenkia ne tik gydytojui, bet tampa ir paciento saugos klausimu. Ne tik jo paties, bet ir to, kuris įeis po jo.

Kita vertus, gydytojas negali rinktis tik patogių pacientų. Skausmas, baimė ir mėnesius trunkančios eilės daro žmones piktus. Dalis tos agresijos yra sistemos nuovargis, išlietas ant to, kuris arčiausiai.

Tarp „pacientas sunerimęs“ ir „pacientas žemina“ yra riba. Įstatyme ji užrašyta, bet kasdienybėje jos nėra.

Tad klausiu atvirai: kur ta riba?

Ir antras klausimas, galbūt net svarbesnis – kai gydytojas pasako „ne“, ar mes, vadovai, stojame šalia jo?