Laimingo gyvenimo kelias prasidėjo nuo Anastasijos idėjų
Jam – tik 26-eri metai, bet ekologinės žaliavalgių bendruomenės narį Darių Ražauską Lietuva jau pažįsta –iš atvirų pašnekesių televizijos laidose, iš paskaitų apie Vedų psichologiją, ekologiją įvairiuose Lietuvos miestuose, iš to, kad kitoks nei „standartinio“ lietuvio mąstymas nori nenori kausto visų dėmesį. Sustabdžiau vaikiną, kažkur koridoriumi skubantį, Klaipėdos universiteto organizuotoje tradicinėje Vydūno gimtadieniui skirtoje konferencijoje ir paprašiau pasikalbėti. Laimės mokytoju prisistatantis Darius šioje konferencijoje atsidūrė neatsitiktinai – jo pasaulėžiūra, prisipažino pats, labai artima vydūniškajai, įkvėptai Indijos Vedų šventraščių.
Baigėte Vytauto Didžiojo universitetą, tačiau šiandien karjeros pagal įgytą vadybos specialybę nedarote. Kodėl? Kokia buvo jūsų kelio pradžia?
Baigiau universitetą, dirbau įvairius darbus, net žurnalistu ir naktinio klubo direktoriumi. Tokie dalykai, kaip karjera, pinigai, direktoriaus postas, - jauno žmogaus svajonė. Aš tai gavau gana greitai ir pamačiau, kad tai laimės nesuteikia - jei nėra dvasinių vertybių, gamtos, ramybės, bendraminčių, palaikančių žmonių, artimų santykių – tie dalykai verčia tik degraduoti, ugdo puikybę, mažina gyvenimo džiaugsmą, ima blankti spalvos.
Aš tuomet atradau Vladimiro Megre knygas apie Anastasiją, kuriose skatinama kurti ekologines bendruomenes, savo giminės sodybas, gyvenvietes. Tos idėjos man pasirodė įdomios, sužinojau, kad bendraminčiai kuriasi į klubus Vilniuje, Kaune. Užsukau į vieną tokį klubą ir pradėjau su tais žmonėmis bendrauti, sukūriau bendraminčių klubą Kaune ir pradėjome važinėtis po kaimus, ieškodami vietos ekologinei bendruomenei įsikurti. Visur kas nors kliūdavo - tai per brangu, tai sunku privažiuoti, tai kaimynai ir jų vertybės neaiškios ir pan. Pagaliau atvažiavome į Ročkių kaimelį Lazdijų rajone, kur jau gyveno draugas, ten nusipirkome sklypus ir pradėjome kurtis. Jau yra 12 sklypų. Tai jauna bendruomenė - Lietuvoje yra didesnių, net apie 100 sklypų. Ne visur stovi nameliai, gyvenimas dar neverda, bet yra. Aš dar namo nepasistačiau, o medelius jau sodinu.
Taigi jūsų dvasinio gyvenimo kelias prasidėjo nuo Anastasijos?.. Kas dar prisidėjo?
Dar gerokai anksčiau – prieš 10 metų, kai buvau dar moksleivis, - susidomėjau ezoterika. Mama lankė kursus Vilniaus parapsichologų akademijoje, kur rinkdavosi žmonės, besidomintys visomis alternatyvomis. Ji ir mane kartais nusivesdavo. Pamačiau, kad yra žmonių, kurie visai kitaip šneka nei mokykloje ar universitete. Jie atrodė linksmesni ir laimingesni už „tradicinius“ daktarus... Taip mano gyvenime nuo vaikystės atsirado ezoterika, alternatyvi literatūra, optimistinis mąstymas. O po to, studijuojant, laiku - kai buvo atsiradusios depresinės nuotaikos, nusibodęs miestas ir triukšmas, nuolatinis bėgimas - atsirado Megre knygos. Mačiau, kad kažkas gyvenime ne taip, ir šios knygos parodė kitą kelią.
O mokytojų turiu daug, klausau jų paskaitų, dalyvauju seminaruose. Vedos sudėtingos, parašytos eiliuota forma, pačiam sanskritą sunku suprasti, bet mokausi, skaitau vertimus į anglų, rusų kalbas. Visada su manimi ausinukas, štai ir dabar per jį klausiausi Ajurvedos gydytojo Olego Torsunovo paskaitų.
Šį vakarą Klaipėdos vaišnavų kultūros centre skaitysite paskaitą apie streso valdymą. Pasidalinkite: kaip jūs pats jį valdote?
Kai gyvenau mieste, buvau naktinio klubo direktorius, neišsimiegodavau, patirdavau daug streso. Kai žmogus naktį neišsimiega, jam trinka psichika, smegenys, prasideda „nervai“. Devynis mėnesius taip dirbau, kol neiškenčiau, mečiau. Stresas lydėjo ir studijų metu. Pirmiausia, kas padėjo įveikti stresą, - buvimas gamtoje. Vasarą pradėjau miegoti lauke - ne palapinėje, o po atviru dangumi, ant jogos kilimėlio, miegmaišyje. Jei būna daug uodų, užsidedi tinkliuką. Jauti vėjelį pučiant, matai žvaigždes, lapę slampinėjant, daug geriau išsimiegi ir ryte jauti gaivumą, junti, kaip saulutė ima šildyti žandus. Jei miegotum palapinėje, praleistum saulės patekėjimą.
Gamta mane harmonizavo, bet ne tiek, kad pasidaryčiau visiškai laimingas. Tačiau vis tiek pasidariau linksmesnis, pradėjau galvoti, ką čia gyvenime daryti. Tada susidomėjau šiaudinukų statymu, žaliavalgyste, sėkmės psichologija pagal neurolingvistinį programavimą. Dabar, kai mano gyvenime atsirado Vedos, jau nebeverta, atrodo, apie tai pasakoti žmonėms.
Taigi harmonijos teikia ne tik gamta, bet ir Vedų tyrinėjimas?..
Antras etapas, mane subalansavęs, buvo Vedos ir japa meditacija. Buvau išbandęs daug meditacijos rūšių, tačiau labiausiai tiko ši, ji užkabino ilgesniam laikui. Tai meditacija su 108 mediniais karoliukais, kuriuos liečiant sakomos mantros. Mantros sukurtos protui raminti. Kai pats įdėmiai tari garsą ir klausaisi, vyksta smegenų valymo procesas. Juk smegenys - it riboto pašto dėžutė. Jei priėjo daug šiukšlių, geri laiškai - teigiamos emocijos – nebegali ateiti, nes nėra kur, nes ten užkišta nereikalingais stresą keliančiais laiškais. Gyvename informacinio srauto, žinių visuomenėje, kiekvieną minutę kas nors vyksta nauja, turi sekti, kad neatsiliktum, o nemokėjimas filtruoti informacijos veda į stresą. Manoma, kad kuo daugiau žinosi, tuo bus geriau. Bet tai klaida – kai žinai daug, nežinai nieko. Ta informacija užbukina. Mokslininkai nustatė, kad dauguma televizijos laidų yra keturmečio vaiko sąmonei. Apkalbos, skandalai... O statistinis lietuvis apytikriai televiziją spokso 4 valandas per dieną. Tai tautos bukinimo priemonė, palanki valdžiai, politikams, norintiems manipuliuoti žmonių sąmone.
Japa meditacija man veiksminga, medituoju kasdien po valandą ar dvi. Galima medituoti be karoliukų, bet geriau su jais. Pirštuose yra nervų kanalai - kai ką nors lieti, smegenys analizuoja – „minkštas ar kietas...“ ir protas turi mažą užsiėmimą. Ir jis medituojant nebekaišioja pagalių, nes tampa ramesnis. Pabandžiau ir su karoliukais, ir be jų, ir supratau, kodėl visi jogai, vienuoliai medituoja su karoliukais - lengviau susikoncertuoti. Mūsų šiuolaikės visuomenės bėda – tapatinimasis su protu ir gyvenimas juo. Bet yra ir emocijos, ir gilesni sluoksnai, širdies lygis. 96 proc. žmonijos sėdi prote ir galvoja, kodėl nėra tos laimės, ir vis tikisi, kad ateityje ją pasieks: kai baigs mokslus, gaus darbą, pasistatys namą... Bet nesulaukia. Mokslas įrodė, jei žmogus, kuris nuoširdžiai praktikuoja kokią religiją, tampa laimingesnis.
Taigi už dabartinį gyvenimą esu dėkingas O. Torsunovui, jo knygai „Laimingo gyvenimo dėsniai“. Perskaitęs šią knygą pradėjau laikytis dienos režimo, keltis 4 val. ryto. Atsikėlęs medituoju, skaitau transcendentines knygas, po to - vegetariški pusryčiai. Padaugėjo laimės, pasitaisė sveikata, emocijos, pradėjo sektis bendrauti su visais žmonėmis, pagerėjo santykiai su artimaisiais, giminėmis. Atrodo, tarsi ir nekeiti savo elgesio, tačiau viskas gerėja.
Supratau, kad žmonės tave priima pagal tai, ką spinduliuoji iš giluminių sluoksnių. O kadangi, kai kasdien meldiesi, medituoji, viskas viduje keičiasi -ir žmonės tave priima kitaip. Anksčiau ką bedarydavau, niekas nieko nemokamai neduodavo, o dabar tai saldainį, tai sulčių, žurnalą siūlo... Tada supranti Vedų išmintį, kad pirma turi duoti, o tik po to gauti. O didžiausias davimas – nuoširdi pagalba kitam žmogui, laimės linkėjimas visiems, nuoširdi malda. Tai stipriausiai veikia.
Ką gi, užsiminėte apie maldą. Kas ji Jums yra?
Tai nėra Dievo prašymas ko nors. Malda yra arba padėka, arba tiesiog nuoširdus kreipimasis į Dievą. Joje nėra egoizmo ir savanaudiškumo. Tai ir šventų vardų kartojimas, nieko neprašant. Malda nesitikint ką nors gauti veiksmingiausia.
Bet krikščionybė moko nekartoti Dievo vardo be reikalo...
Nereikia krikščionybės postulatų suprasti tiesiogiai. Juk ir mokymas nežudyti reiškia ne tik žmogaus, bet ir bet kokio gyvūno nežudymą. „Nemėtyk perlų kiaulėms“, - reiškia nepasakoti apie Dievą degradavusiam žmogui, neminėti jam Dievo vardo. Gali tą žmogų įkvėpti ką nors veikti, susirasti darbą, bet negalima tamsoje skendinčio žmogaus pakelti iškart į dvasingumą. Iš pradžių reikia pakelti į aistrą, norą dirbti, gyventi. Yra laiptai, kuriais reikia lipti. Tokiems žmonėms nereikia kišti tikėjimo – jie nesupras, tik susinervins. O nervinti kitą žmogų yra didelė nuodėmė. Šis įsakymas neminėti be reikalo Dievo vardo reiškia nenervinti kitų be reikalo. Gerbk juos, ir apie Dievą kalbėk su tais, kurie nori apie tai išgirsti, kurie jį myli, ieško, kurie nebe kiaulės.
Paskutinis klausimas: kokių taisyklių laikytis norint būti sveikam?
Svarbiausia - dienos režimas, tik po to gali pradėti tobulėti. Laiku keltis, valgyti ir eiti miegoti. Nuo 22 iki 2 valandos žmogui būtina miegoti – tik tada pailsi tam tikri smegenų centrai.
Negausūs saldūs pusryčiai, vakarienė iš daržovių, vaisių, pieno produktų. Grūdiniai produktai - tik pietums. Jei jie valgomi kitu laiku - inkstuose, kepenyse kaupiasi akmenukai, smėlis. Grikiai nepriklauso grūdinėms kultūroms, todėl galima valgyti pusryčiams ir vakarienei. Pienas geriamas nuo 19 iki 6 val. ryto. Gerti jį pašildytą, pasaldintą medumi ar ruduoju cukrumi, su prieskoniais, dvi valandos prieš miegą. Bet ne daugiau kaip pusę stiklinės, kad neapsunkintų organizmo. Jei ryte liežuvis baltas, apsinešęs gleivėmis - pieno per daug išgeriama. Kiekvienam įvairaus kiekio reikia, nuo kelių šaukštų iki daugiausiai stiklinės.
Vakare - šiltas dušas, geri emociniai santykiai, ramybė, gražios knygos, jokio televizoriaus.
Kalbino Genovaitė Privedienė
Susiję straipsniai
