Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Laimės ir sveikatos receptas – kasdien po dešimt minučių intensyvaus juoko

Ligita Sinušienė | 2012-07-07 00:00:44

„Juokas – vienintelis užkratas, kurio nereikia bijoti ir saugotis. Netgi priešingai – stengtis pagauti kaip galima daugiau“, - sako juoko jogos trenerė psichologė Nijolė Guzovičienė. Moteris laužo mūsų visuomenės standartus ir ragina nusimesti - ne, ne įgimtą, bet išmoktą  - santūrumą ir moko išlaisvinti savo emocijas iš širdies juokiantis. Tiesa, iš pradžių nuoširdumas net nebūtinas.

 

Juokas – vienintelis užkratas, kurio nereikia bijoti ir saugotis. © Fotolia.com

 

Kaip atradote juoko jogą?

Kartą atsitiktinai pataikiau į juoko užsiėmimus, kuriuos vedė viena lietuvė moteris. Praleidau ten 10-15 minučių ir man labai patiko. Pradėjau pas ją lankytis kartą per savaitę – pajutau labai didelį teigiamą tokių užsiėmimų poveikį tiek emocinei, dvasinei, tiek psichinei, net fizinei savijautai.

Kas tai yra juoko joga?

Pasaulyje ji vadinama juoko joga, bet Lietuvoje stengiamės ją vadinti juoko užsiėmimais, nes iš jogos naudojame tik vieną kvėpavimo pratimą – pranajaną, nes giliai įkvepiame, o paskui kvatodamiesi „cha, cha, cha“ išleidžiame palengva orą. Juoko jogos pradininkas – Madan Kataria, gydytojas iš Indijos. Savo sistemą jis ir pavadino juoko joga. Iš esmės juoko užsiėmimų metu pamažu mokomasi juoktis be priežasties.

 

Nijolė Guzovičienė sako, kad mūsų visuomenė per daug santūri. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Juokas be priežasties?! Ar tai ne kvailumo požymis?

Rytų išminčiai kalba visai priešingai: „Jeigu žmogui reikia išorinės priežasties, kad būtų laimingas – tai jau diagnozė“. O mes esame įpratę, kad juoktis reikalinga išorinė priežastis – pokštas, anekdotas, kažkas nugriuvo ir panašiai. Internete pilna vaizdo įrašų apie tai, kaip kažkas paslydo, jam kažkas nuplyšo, nukrito. Tie, kurie žiūri šiuos įrašus, jiems juokinga, bet tų įvykių dalyviams – nelabai. Kam reikia juoktis be priežasties? Tai yra natūralu. Kūdikis turi pirmas dvi reakcijas, kurių jo niekas nemoko – verksmą ir šypseną. O šypsena nuo juoko skiriasi tik intensyvumu. Vaikai iki 3 metų amžiaus, kiti – ir iki ketverių, bendraudami tarpusavyje kleketuoja, laksto, juokiasi. Jie yra džiaugsmingi, laimingi, bet suaugusieji vaikus drausmina, bara už tai, kam jie dūksta ir laksto. Vaikas suvokia, kad yra baudžiamas už tai, jog yra džiaugsmingas. Taip pat ir mokykloje privalu laikytis rimtumo, santūrumo taisyklių. Taip mes įprantame būti susikaupę, užsidarę. Juokas ir laimės pojūtis yra natūrali, įgimta būsena, bet mes įprantame būti nelaimingi. Anksčiau skardus moters juokas netgi buvo laikomas nepadorumo ženklu.

Kaip užsiėmimų dalyviai sureaguoja, išgirdę, kad mokysis juoktis be priežasties?

Toks pasakymas – staigmena protui ir ... sukelia juoką (nusijuokia).

Kas vyksta žmogaus organizme jam juokiantis?

Juoko metu smegenyse gaminasi endorfinai – laimės ir džiaugsmo hormonai. Nesvarbu, ar juokiamasi be priežasties, ar savisaugos atveju, ar tai refleksinis juokas. Smagiai pasijuokę jaučiamės laimingesni, gyvenimas tarsi tampa lengvesnis ir paprastesnis. Bet praeina tam tikras laiko tarpas, ir vėl savyje užsidarome – taip endorfinų kiekis mažėja. Mūsų visuomenėje priimtina santūrumą, rimtumą laikyti inteligencijos požymiu, o kvatoklis laikomas nerūpestingu, nerimtu žmogumi. Tačiau su tokiu požiūriu labai daug prarandama – nemokamų endorfinų dozė.  Besijuokiantis žmogus atsipalaiduoja, išsiplečia kraujagyslės.

Fiziniame lygmenyje juokas atpalaiduoja veidą, gerklę, krūtinę, rankas. Apimtas smarkaus juoko žmogus net raitosi. Juoko metu masažuojami vidaus organai, pavyzdžiui, diafragma.

Juokas išjudina energetinius organizmo blokus. Būdami itin santūrūs vaikštome kaip kiaušiniai, užsidarę savo kiaute – užsiblokavę. Juokas energetiškai išlaisvina, o visos ligos dažniausiai užklumpa būtent dėl energetinio užsiblokavimo. Juokas tirpdo „dūšios“ ledus.

Juoko metu eikvojamos kalorijos. Gerai, iš širdies, pasikvatoję žmonės jaučiasi  kaip po didelio fizinio krūvio, nes juoko metu dirbo visi raumenys.

Nustatyta, kad juoko metu žmogus nustoja protauti, todėl juokas išlaisvina talentus, nuima įtampą. Juk kūryba ir yra laisvė, neribojama protavimo rėmų. Protaujant sukurti meno kūrinį yra labai sudėtinga. Kas yra mūza? Tai ir yra proto atsijungimas. Juokas leidžia būti laisvam, nebijoma pasakyti „crazy“ mintį, o protas mus analizuoja, lygina, viską deda į stalčiukus.

Tyrimais įrodyta, kad juokas apsaugo nuo peršalimo, stimuliuoja antivėžines ląsteles, apsaugo nuo diabeto, mažina skausmą, gerina virškinimą, padeda sergantiems bronchitu ir astma, stiprina širdį, gerina seksą. Juokiantis galima patirti katarsį.

Ar yra juoko dienos norma?

Jei kasdien 10 minučių pasikvatotume pilvu, pasigamintų reikiamas kiekis endorfinų. Todėl gyvenime reikia sąmoningai ieškoti priežasčių pasijuokti. Kokių? Pavyzdžiui, pasižiūrėti komediją, o ne siaubo filmą ar įtemptą trilerį. Tyrimais yra nustatyta, kad pažiūrėjus komediją kraujo spaudimas nukrenta, o per siaubo filmą – pakyla.

Papasakokite, kaip vyksta juoko užsiėmimai.

Tai primena fizinę mankštą. Instruktorius rodo judesį, o kiti atkartoja. Pradedame pamažu, nuo šypsenos, galima imituoti juoką, jį suvaidinti. Pavyzdžiui, pavaizduoti, kaip juokiasi krokodilas, kaip kvatojasi beždžionė. Juokas yra užkrečiamas ir iš dirbtinio juoko labai greitai pereinama į natūralų, nuoširdų juoką.

Kaip žmonės jaučiasi po pirmųjų juoko užsiėmimų?

Įvyksta įvairių reakcijų. Kadangi juokas išlaisvina, būna, kad žmogus po to netgi verkia ar išlenda jo pyktis – prasideda vidinis apsivalymas. Visas tas emocijas, net ir neigiamas, būtina konstruktyviai išleisti – tik taip galime pasijusti laimingi. Jei baksčiojame savo jausmus paslėpę, užkišę kuo giliau, jie pradeda veikti kaip uždelsto veikimo bomba.

Kodėl taip svarbu išleisti savo emocijas?

Emocija yra materiali. Jas užslepiant prasideda įvairūs, net fiziniai, negalavimai, psichologinės problemos. O juokas veikia visuose trijuose lygmenyse: fiziniame, energetiniame ir emociniame, jis taip pat veikia ir protą. Kaip jau sakiau, juokdamiesi negalime protauti, mąstyti, planuoti – ir tai yra labai gerai. Visų meditacijų tikslas – išjungti protą, sustabdyti mintis. Juoko metu neįmanoma kariauti, negalime pykti ir būti agresyvūs.

Kalbino Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų