Ketvirtadienis, 2024.07.18
Reklama

Juokitės, susiėmę už pilvo, judėkite ir valgykite daržoves

2011-10-07 20:40:47

Italų mokslininkų grupė, vadovaujama F. Bonaguodi, 10 metų stebėjo infarktą patyrusius 228 pacientus. Per šį laikotarpį 23 pacientus ištiko pakartotinis širdies infarktas ir 28 pacientai mirė.

Prieš įtraukiant į stebėjimą pagal psichologinius testus pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: tie, kurie neturėjo išreikštų pykčio reakcijų, ir tie, kurie turėjo išreikštas pykčio reakcijas.

Po 10 metų palyginus abiejų grupių pacientus, paaiškėjo, kad 78,5 proc. pacientų, kurie neturėjo išreikštų pykčio reakcijų, nepatyrė pakartotinio širdies infarkto arba staigios mirties. Pacientų, kurie turėjo išreikštas pykčio reakcijas, grupėje tokių buvo tik 57,4 proc.

F. Bonaguidi nuomone, pyktis yra primityvi emocija, kurios neįmanoma suvaldyti vien tik savo valia. Jį galima panaudoti konstruktyviai įveikiant kliūtis ar tam tikriems tikslams pasiekti, tačiau peržengus tam tikrą ribą, pyktis pradeda atlikti savidestrukciją: aktyvuoja nepalankias kraujagyslių tonuso reakcijas, nepalankius hormoninius pokyčius ir tai labai prisideda prie žalingų įpročių, maisto ir alkoholio vartojimo.

Vienas iš pykčio endokrininių mechanizmų yra tai, kad pykčio metu organizmas į kraują išskiria adrenaliną. Adrenalinas sukelia daugelio arterijų spazmą. Jei tai vyksta dažnai, gali būti viena iš pakartotinio miokardo infarkto priežasčių.

Kita vertus, mokslininkai jau prieš daug metų yra pastebėję , kad juokas, atvirkščiai, plečia kraujagysles. Vienas iš labiausiai žinomų tyrimų šioje srityje – dr. M. Milerio atliktas tyrimas.

“Pakvaišę dėl Merės” reklama

Europos kardiologų suvažiavime dr. M. Mileris pristatė savo tyrimus, kuriuos pradėjo prieš dešimt metų.  Į tyrimą buvo įtraukta 300 vyrų ir moterų, nesirgusių ir sergančių širdies ligomis. Jie užpildė klausimyną, kuriame buvo klausimai, susiję su juokinga situacija. Pavyzdžiui, vienas iš klausimų buvo toks: jūs ateinate į vakarėlį ir pamatote, kad kitas vakarėlio dalyvis apsirengęs lygiai taip pat, kaip jūs. Kaip jus reaguotumėte? Prašome įvertinti skale  nuo 1 iki 5 (1 – nejuokinga; 5 – labai juokinga). Pasirodė, kad nesergantys širdies ligomis 40 proc. dažniau šias situacijas vertino kaip juokingas.

Tie patys tiriamieji ir toliau dalyvavo eksperimente. Jiems buvo parodyta komedija “Pakvaišę dėl Merės” bei po kelių dienų - stresą ir įtampą keliantis filmas “Gelbstint eilinį Rajaną” (rež. S. Spielbergas).

“Gelbstint eilinį Rajaną” reklama

Filmų žiūrėjimo metu tiriamiesiems buvo matuojamas arterijų diametras. Kai buvo stebimas agresyvus ir įtampos kupinas filmas “Gelbstint eilinį Rajaną”, arterijos  siaurėjo, spazmavo. Kai buvo žiūrima komedija, kelianti juoką, arterijos išsiplėsdavo. Diametro skirtumas buvo apie 30-50 proc.

Dr. M. Mileris teigia, kad juoko efektas prilygsta  aerobinių pratimų ir cholesterolio mažinančių preparatų (statinų) efektui. Šie tyrimai patvirtina hipotezę, kad kraujagyslių endotelis (vidinis kraujagyslių sluoksnis) vaidiną itin svarbų vaidmenį kraujagyslių siaurėjimo (aterosklerozės) procese. Dr.M.  Milerio manymu,  juokas stimuliuoja smegenų pagumburio sritį,

kurioje išsiskiria endorfinai. Endorfinai savo ruožtu stimuliuoja vidiniame arterijų sluoksnyje (endotelyje) gaminamą azoto oksidą, kuris laikomas viena iš galingiausių antisklerotinių substancijų organizme ir kuris pasižymi kraujagysles plečiančiu efektu.

Parengta pagal dr. M. Milerio pranešimo skaidres (paspausti ant paveiksliuko, kad padidėtų)

Dr. M. Mileris rekomendavo konferencijos dalyviams: valgykite daržoves, judėkite ir juokitės, susiėmę už pilvo.

Stiprus juokas kai kam gali būti žalingas

„Nežinau gydytojo, kuris nerekomenduotų savo pacientams teigiamų emocijų",- teigia prof. A. Kirkutis. A. Kubaičio nuotr.

„Neigiamos emocijos ir stresas vaidina tikrai reikšmingą vaidmenį pasireiškiant ūmiam miokardo infarktui, - sutinka gydytojas kardiologas habil. dr. prof. Algimantas Kirkutis. -  Kaip teisingai buvo pažymėta, streso metu kraujuje ženkliai padaugėja adrenalino, be to, pasireiškia simpatinės nervų sistemos tonusas.  Šios aplinkybės sukelia staigų širdies kraujagyslių sienelės raumenų susitraukimą ir jos spindžio susiaurėjimą. Esant jau aterosklerozės pakenktoms širdies kraujagyslėms ir sumažėjusiam jų spindžiui dėl ant sienelių susikaupusių kraujo riebalų (cholesterolio) šis staigus susiaurėjimas gali turėti lemiamos reikšmės ir sukelti visišką vainikinės arterijos spindžio užsikimšimą. Dėl šios priežasties išnyksta kraujotaka  vainikine arterija ir įvyksta širdies raumens nekrozė, kurią klinikoje vadiname miokardo infarktu. Per pirmąsias šešias valandas neatkimšus kraujagyslės ir neatkūrus kraujotakos per ją, įvyksta širdies raumens nekrozė, t.y. raumuo, negaunantis deguonies, miršta.“

A. Kirkutis ir be specialių tyrimų teigė galįs pasakyti, kad tikrai infarktą patiria žmonės, dažniau patiriantys gyvenime stresą, užsisklendę savyje, emocionaliai labilesni arba užslopinti. 

Ar jis rekomenduoja savo pacientams dažniau juoktis? „Nežinau gydytojo, kuris nerekomenduotų savo pacientams teigiamų emocijų. Indijoje yra net jogos sritis. Ji taip ir vadinama juoko joga, kuria stengiamasi gydyti įvairias ligas. Tačiau reikia nepamiršti ir atsargumo. Labai sunkiam ligoniui, sergančiam išreikšta krūtinės angina ir turinčiam ženkliai susiaurėjusias kraujagysles, labai stiprios teigiamos emocijos ar stiprus juokas gali būti žalingi, kaip ir neigiamos emocijos, nes tai taip pat gali sukelti koronarinių kraujagyslių spazmus“.

Pyktis – prigimties dalis

"Pyktis turi būti valdomas",- pataria D. Kujalienė. A. Kubaičio nuotr.

„Pyktis – žmogaus prigimties dalis, todėl negalima ir nereikia, kad žmogus nustotų jausti pyktį. Sveikas pyktis – “stipri” emocija, galinti suteikti žmogui jėgos, aktyvumo ir energijos, kai reikia pakovoti už save. Pyktis turi būti ne užgniaužiamas ar nuslopinamas (užgniaužtas pyktis tampa žmogų iš vidaus griaunančia jėga), ne išreiškiamas atvirai ir beatodairiškai (atvirai reiškiamas pyktis griauna santykius su aplinkiniais, o ir pats žmogus retai pasijunta geriau po to, kai išreiškė pyktį nesivaldydamas). Pyktis turi būti valdomas. Pirmiausia jis turi būti pripažįstamas (nereikia bijoti savo pykčio, nieko blogo neatsitiks vien dėl to, kad pasakysime sau: “Dabar aš supykau” ar “Tikrai labai pykstu”). O tada reikia pasirinkti, kas svarbiau – išlieti pyktį ar išspręsti problemą. Jei pyktis tik išliejamas, jo energija nukreipiama prieš kitus ir tampa griaunanti arba iššvaistoma veltui. Jei pasirenkama spręsti problemą – pykčio jėgą galima panaudoti konstruktyviai visus tenkinančios padėties sukūrimui“, - pataria psichologė Dalia Kujalienė.  

vlmedicina.lt

Šaltiniai

Bonaguidi F, et al "Anger predicts long-term mortality in patients with myocardial infarction" ESC2011; Abstract 3754.

Miller M. “Laughter and vascular function”, ESC 2011.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Už nuolatinio knarkimo gali slypėti sunki būklė
Knarkimas – gana dažna problema, nesirenkanti nei lyties, nei amžiaus. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra tik ne...
Kai vasaros naktimis per karšta miegoti: pataria, kaip geriau išsimiegoti
Vasaros naktimis, esant karštiems orams, gali suprastėti daugelio žmonių miego kokybė. Karštis ne tik trukdo mums užmigt...
Gydytojas dietologas dalinasi auksine ankštinių daržovių nauda
Anksčiau manę, kad pilvo pūtimą ir kitus nemalonius pojūčius keliančios ankštinės daržovės – netinkamas pasirinkim...
Kardiologė perspėja: vasarą paūmėja širdies ligos
Karšti, vasariški orai džiugina ir didelius, ir mažus pramogomis gamtoje ar prie vandens telkinių. Tačiau jei žmonės nėr...
Jei pučia pilvą, priežastis gali būti ne tik maistas
Pilvo pūtimas, pilnumo, tempimo jausmas pažįstamas daugeliui. Kartais šiuos pojūčius lemia aiškios priežastys, pavyzdžiu...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų