Ketvirtadienis, 2024.07.18
Reklama

Humoras ir liga. Kada dera ir kada nedera juokauti?

Mindaugas Savickas | 2013-06-25 00:01:17

Tibetiečių gyvenimo ir mirties knygoje aprašomas epizodas, kaip pas šios budistinės tradicijos dvasinį mokytoją Dudžomą Rinpočę atskubėjo labai serganti amerikietė moteris, iš nevilties pasiryžusi išbandyti viską. „Gydytojai sakė, kad gyvensiu tik kelis mėnesius. Ar galite man padėti? Aš mirštu“, – su rauda klausė ji. Moters nustebimui, Dudžomas Rinpočė ėmė švelniai ir atjaučiai juoktis, o paskui ramiai tarė: „Mirštame mes visi. O kada – tik laiko klausimas. Vieni vėliau, kiti anksčiau“. Ar tikrai galima juokauti su nepagydoma kritine liga sergančiu pacientu? Ar humoras ir paliatyvioji medicina gali būti suderinami? Ar tai neprieštarauja medicinos etikos taisyklėms ir normoms?

Šypsena
Mirti nėra juokinga, todėl kyla klausimas, ar juokas yra tinkama įtampos slopinimo priemonė. O ramus, šiltas ir jautrus bendravimas visada pateisina viltis. © Fotolia.com

Juoko nauda

Mokslo šaka gelotologija tiria, kaip juokas ir humoras veikia organizmą, fizinę ir psichinę sveikatą. Juokiantis suaktyvėja endokrininė sistema. Pokštai ir humoras suvokiami galvos smegenų smilkininėje zonoje, po to aktyvinama kaktinė smegenų žievės dalis, iš kurios signalai pasiekia limbinę sistemą, hipotalamą. Daugėja studijų, kurios įrodo, kad mūsų emocijos labai glaudžiai susijusios su organizmo sveikata ir polinkiu susirgti.

Vokietijoje dirbantis vidaus ligų gydytojas Jonas Korsakas siūlo atskirti komiškas situacijas, pokštus ir humorą, kaip tai yra padaręs Zigmundas Froidas. „Komiškos situacijos atsiranda tiesiog iš niekur, pokštus galima daryti, o humorą arba turime, arba ne“, – psichoanalizės pradininką cituoja J. Korsakas.

Korsakas Jonas
Jonas Korsakas atkreipia dėmesį į tai, kad komiškos situacijos, pokštai ir humoras – skirtingi dalykai, tad reikėtų juos atskirti. Algirdo Kubaičio nuotr.

Anot gydytojo, komiška situacija atsiranda netikslingai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kurios elgesį ar aplinką padaro juokingus. Pokštas yra kiek kitokia, dirbtinai sukurta juokinga situacija, o humoras – individuali žmogaus savybė, jo gebėjimas kasdienybėje sugebėti pasijuokti iš susiklosčiusių aplinkybių ir situacijų. Pasak J. Korsako, moksliniai tyrimai rodo, kad empatiškas, švelnus ir pagarbus humoras gali būti naudingas ir onkologijoje, jis padeda pacientams priimti labai sunkią realybę.

„Viena mano pacientė buvo dar penkiasdešimties nesulaukusi moteris, serganti išplitusiu krūties vėžiu. Paminėtina, kad pacientė visą gyvenimą buvo linkusi linksmintis ir šėlti, prie lovos gulėjo šūsnys nuotraukų su linksmais vakarėliais Kanaruose. Pakanka pasakyti, kad burnos opų profilaktikai ligonė ir paskutinėmis dienomis gėrė šampaną. Moteris paskutinėmis gyvenimo dienomis dėl kojų venų trombozės ir skysčio pleuros ertmėje pateko pas mus į skyrių. Įėjus į palatą vizitacijos metu du sūnus ir dukra kuždėdamiesi tarpusavyje sėdėjo prie lovos, užuolaidos buvo užtrauktos, langai šiltą pavasario dieną uždaryti. Mano pirmasis klausimas šioje situacijoje buvo toks: „Ar mamos liga dabar dar komplikavosi ir šienlige bei migrena?“. Palatoje nuskambėjo juokas, o pacientės lūpose irgi pasirodė plati šypsena“, – pasakojo J. Korsakas.

Juokas ir mirtis draugauti nelinkę

Onkopsichologė Laura Bratikaitė sako, kad juokas žmogui yra reikalingas ir naudingas, bet kritinių ligų atvejais, kai gydymo galimybės išsemtos, mirtis ir juokas gali susidraugauti tik retais atvejais. Pasak jos, nepagydomomis ligomis sergančių pacientų emocijos – liūdesys, skausmas, pyktis yra reikalingos, jos padeda suvokti mirties neišvengiamybę. „Juokas, linksmumas yra liūdesio antonimai, priešingos krypties emocijos. Žvelgiant psichologo akimis, juokas ir linksmumas yra psichologinė gynyba – žmogus tarsi neigia savo situacijos rimtumą. Bet mirties pripažinimas ir susitaikymas su ja mirštančiam žmogui yra reikalingas. Mirimas yra ne tik sukrečiantis žengimas į nežinomybę, bet ir atsiskyrimas nuo gyvenime labai brangių dalykų“, – pasakoja L. Bratikaitė.

Psichologė teigia savo praktikoje nesutikusi nė vieno paciento, linkusio juokauti sergant kritine liga. „Tie, kurie visą gyvenimą buvo optimistai, linksmuoliai – jiems prasprūsta tam tikros frazės su juoko dalimi. Bet ir tada sunku suprasti, ar tai yra tikras šiai situacijai pritaikomas humoras, ar tik ciniškumas, atsirandantis itin sudėtingų išgyvenimų, suvokimo, kad gyvenimas baigiasi, ir tai, prie ko esi prisirišęs, netrukus bus prarasta, fone“,  – sako L. Bratikaitė.

Lapinas Olegas
Pasak O. Lapino, juokas suteikia organizmui įvairių jėgų. Asmeninio archyvo nuotr.

Gali būti rizikingas

Anot L. Bratikaitės, juoką galima suvokti kaip įtampos pašalinimo priemonę. Tie žmonės, kurie įpratę daug juokauti susipažindami su naujais žmonėmis ar tiesiog bendraudami, yra vertinami, nes bendrauti su jais paprasta ir lengva. Būna, kad atėję pas sunkiai sergantį žmogų jie juokauja, norėdami pašalinti įtampą, bet tas ne visuomet tinka.

„Sunkiai sergantis pacientas vargu ar kaip nors parodys, jeigu juokas jam nepatiko. Tarkime, vienas pasako: „Aš greitai mirsiu“, o kitas: „Tai reiškia, kad tu gyvas“. Žmogus gali būti tokioje būsenoje, kad tiesiog nepriims juoko, nors to ir neparodys. Todėl bendraujant su nepagydomai sergančiais žmonėmis patarčiau naudoti tą bendravimo formą, kurią naudoja pats sergantis žmogus, – sako L. Bratikaitė. – Tai reikia pajusti. Jeigu jis juokauja, vadinasi, ir mes galime tai daryti. Jeigu nejuokauja – galbūt ir nevalia. Kitą kartą pajuokavę ir pamatę mirštančio žmogaus veido išraišką, galime ir likti su tokiu paskutiniu prisiminimu apie tą žmogų, supratę, kad ta frazė buvo klaida“.

Šiltas ir ramus bendravimas tinka visada

Psichologė atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą – artėjančią mirtį išgyvenantis žmogus neišvengiamai svarsto daug gilių klausimų. Šių klausimų svarstymą lydi itin intensyvūs, besikeičiantys išgyvenimai bei emocijos. „Negali žinoti, kurią emociją, kurį jausmą žmogus patiria tuo metu. Mes nežinome, ką jis svarstė, kaip jis svarstė –  humoras tokioje situacijoje yra rizikingas. Mirti nėra juokinga. Todėl kyla klausimas, ar juokas tokioje situacijoje yra tinkama įtampos slopinimo ir bendravimo priemonė. O ramus, šiltas ir jautrus bendravimas visada pateisina viltis“, – kalbėjo L. Bratikaitė.

„Kita vertus, negalima kategoriškai teigti, kad humoras niekada nenaudotinas bendraujant su nepagydoma liga sergančiu žmogumi. Kiekviena situacija labai skirtinga, kiekvienas žmogus vis kitoks. Tiek artimieji, tiek gydytojai, jau gerai pažįstantys tą žmogų, gerai jausdami situaciją ir matydami atitinkamą žmogaus būseną, gali ir pajuokauti“, – kalbėjo psichologė.

Klaipėdoje praktikuojantis gydytojas endokrinologas Antanas Navickas irgi mano, kad juokauti su mirštančiu žmogumi rizikinga. „Humoras humorui nelygus. Jeigu tai atjautus, švelnus ir palaikantis humoras, jis gali būti geras. Bet mirštantis žmogus humorą labai greitai gali palaikyti įžeidimu. Be to, reikia atsižvelgti ir į kultūrinius ypatumus. Skirtingų šalių gyventojai humorą priima skirtingai. Tai, kas tiks britui, gali netikti lietuviui“, - kalbėjo A. Navickas.

Keliantis šypseną humoras – reikalingas

Psichoterapeutas Olegas Lapinas, sutikdamas su dauguma kitų pašnekovų minčių, vis dėlto pabrėžė, kad humoras gali būti naudingas ir mirštančiam žmogui. „Tai, kad juokas reikalingas žmogaus imuninei sistemai, didina deguonies kiekį kraujyje ir kitaip naudingai veikia sveikatą, žinoma seniai. Bet naujesni tyrimai rodo, kad humoras gali būti naudingas ir onkologijoje. Jeigu jūs savo humoru sugebate sukelti sergančiajam šypseną, tai yra gerai, nesvarbu kokia sunkia liga jis besirgtų“, – sako O. Lapinas.

Jis pasakoja, kad vienas pirmųjų mokslininkų, tyrusių juoko poveikį žmogaus sveikatai ir pritaikęs jį sveikatinimo praktikoje, buvo indų gydytojas Madanas Kataria. Būtent jis Vakarų pasaulyje išpopuliarino juoko jogą ir juoko poveikiu sveikatai sudomino mokslininkus.

„Niekas nesako, kad juokas gali išgelbėti nuo mirties, bet faktas, kad juokas suteikia organizmui įvairių jėgų, – sakė O. Lapinas. – Sutinku, kad sunkiai sergantis pacientas gali greitai įsižeisti. Bet pats juokas, jeigu jis švelnus ir natūralus, neturėtų žeisti. Žeidžia kitokie dalykai – pavyzdžiui, veidmainystė, kurią mirštantis žmogus puikiai jaučia“.

Nemato pavojaus

Paprašytas pakomentuoti argumentus, kad juokas, kaip psichologinė gynyba, gali trukdyti žmogui pripažinti mirties neišvengiamumą, psichoterapeutas sakė: „Tai būtų daugiau gynybinis juokas, atsirandantis didžiulio streso akimirkomis. 1991 m. sausio 13-ąją prie bokšto, kai buvo ruošiamasi rinkti sužeistuosius, mes visi buvome apimti nepaaiškinamo juoko. Tai yra gynyba, ji „įjungiama“ tada, kai nebegalima daugiau iškęsti įtampos, bet ta reakcija yra natūrali. Aš manau, kad mūsų psichika pati taip veikia ir tokia reakcija yra reikalinga. O paprastas, į nieką nenukreiptas švelnus juokas nėra gynybinis“, – sakė O. Lapinas.

Mindaugas Savickas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveika dvasia
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Vasaros vaisius valgykite su sėklomis ir odele: padarysite paslaugą organizmui
Ar žinojote, kad valgydami vaisius į šiukšliadėžę smarkiai nesusimąstydami galite išmesti didelę dalį jų vertingųjų medž...
Gydytojas kardiologas: kodėl svarbu reguliariai matuoti kraujo spaudimą
Hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, – viena dažniausių sveikatos problemų ir pagrindinis kardiovaskulinių l...
Už nuolatinio knarkimo gali slypėti sunki būklė
Knarkimas – gana dažna problema, nesirenkanti nei lyties, nei amžiaus. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra tik ne...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų